Rusijos veiksmai tampa neprognozuojami, visos Vakarų šalys turi rasti bendrą sprendimą, kaip stabdyti agresorių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Paklausta, ar Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos Rusijai yra pakankamos, D.Grybauskaitė antradienį žurnalistams užsiminė, jog situacija keičiasi ir Rusijos elgesys agresyvėja, todėl būtina rasti būdus, kaip pirmiausia taikiomis priemonėmis sustabdyti Kremlių.

„Kiekvieną dieną situacija keičiasi - jei anksčiau buvo galima manyti, kad tų sankcijų pakako, tai kuo toliau, tuo labiau matyti, kad iš tiesų Rusijos veiksmai tampa visiškai neprognozuojami, nevaldomi, nesiskaitoma su tarptautine teise, mėginama primesti savo teisę, griaunama visa Europos skurta saugumo struktūra. Taigi, mes matome šalį, kuri elgiasi agresyviai, brutaliai ir nesiskaito su niekuo - tokioje situacijoje tikrai labai svarbu visoms šalims turėti bendrą poziciją, bendrą supratimą ir rasti būdus, kaip taikiomis, kol kas taikiomis, kiek tai įmanoma, priemonėmis rasti sprendimą ir sustabdyti agresorių“, - antradienį lankydamasi karinėse pratybose „Gintarinė valia 2014" Nemenčinėje sakė prezidentė.

Anot jos, grasindama ribojimais lietuviškam verslui Rusijoje, Maskva kenkia pati sau.

„Tokiomis priemonėmis Rusija griauna savo pačios ekonomiką“,- sakė D.Grybauskaitė.

ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išplėsti sąrašą asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl vaidmens per Ukrainos krizę. Tačiau ministrai susilaikė nuo griežtesnių priemonių prieš vėliau šią savaitę Ženevoje numatytą aukščiausių ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimą.

Sąraše asmenų, kuriems taikomos sankcijos, šiuo metu yra 33 ukrainiečių ir rusų pareigūnai bei verslo magnatai, tarp jų grupė Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
ES ministrai laiko Rusiją atsakinga už pastaruosius įvykius Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai tebėra užėmę daug vyriausybinių pastatų. Kijevas jiems pateikė ultimatumą atsitraukti, priešingu atveju žada griežtas pasekmes.

Prezidentė: NATO Baltijos šalyse ketina dar stiprinti gynybą

NATO svarsto įvairius gynybos stiprinimo scenarijus Baltijos šalyse, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai šalies vadovė pareiškė lankydamasi Nemenčinėje, Vilniaus rajone, vykstančiose karinėse pratybose „Gintarinė valia 2014“, žurnalistų paklausta apie konkrečius NATO planus stiprinti karinę gynybą Baltijos valstybėse.

„Mes galime pagal kolektyvinės gynybos straipsnį kaip NATO nariai tikėtis (pajėgų - BNS) dislokavimo, t. y. buvimo čia, mūsų kariuomenės padaliniuose. Tai nebūtų kažkokia atskiros šalies bazė, bet tai būtų mūsų partnerių pajėgos. Jos gali būti įvairios, ne tik pėstininkų - pagal poreikį. Tokios galimybės aptariamos ir NATO būstinėje“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, kokie gynybos variantai bus pasirinkti, priklausys nuo to, kokios grėsmės bus įvertintos kaip didžiausios.

„Svarbiausia, kad žinotumėme, kad visi variantai yra svarstomi, gynybos priemonių bus tiek, kiek jų reikės. Bet, be jokios abejonės, apie tai iškart nebus pranešta mūsų nedraugams, kad jie žinotų, kas čia bus“, - sakė D.Grybauskaitė.Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi ginti savo teritoriją, kol į pagalbą ateis NATO partneriai.

Pratybos „Gintarinė valia 2014" Nemenčinėje, Lietuvos kariuomenės vado Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, vyks iki penktadienio. Jose be Lietuvos karių dalyvauja Viešojo saugumo, Valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos tarnybų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, muitinės, prokuratūros pareigūnai, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Šaulių sąjungos atstovai.

Pagrindinis šių pratybų tikslas - stiprinti kariuomenės ir valstybės institucijų gynybinį pasirengimą, gebėjimą užtikrinti valstybės valdymą krizinėse situacijose, planuoti, vykdyti ir koordinuoti bendras operacijas, teikti logistinį, medicinos ir kitokį aprūpinimą.