Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartoja nepasitikinti aplinkos ministru Gediminu Kazlausku, tačiau leido suprasti nematanti alternatyvos premjerui Andriui Kubiliui.

Laukia koalicijos apsisprendimo

Trečiadienį transliuotame interviu LNK televizijai D.Grybauskaitė vėl kritikavo Aplinkos ministerijos vadovą, bet pabrėžė, kad jo atleidimo iš pareigų klausimas pirmiausia turi būti adresuojamas valdančiajai koalicijai.

„Turime koalicinę Vyriausybę, todėl kai kurių ministrų pozicijas apsprendžia koaliciniai susitarimai. Kai kurie ministrai neįrodo ir nerodo, kad yra verti savo posto, tačiau jie išlieka dėl koalicinių susitarimų. Kartais vienas ar kitas ministras ar koalicijos dalis laiko visą koaliciją kaip įkaitę. Turiu galvoje aplinkos ministrą“, - sakė Prezidentė.

Valstybės vadovė dar prieš tris mėnesius pradėjo smarkiai kritikuoti G.Kazlauską esą už „visišką neveiklumą“ ir nesugebėjimą įsisavinti jo sričiai skiriamus Europos Sąjungos šimtus milijonų.

Aplinkos ministrą į Vyriausybę yra delegavusi Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Jos lyderis neslepia priešiškumo Prezidentei.

Koalicija ir premjeras kol kas nepareiškė nepasitikėjimo G.Kazlausku bei nerodo entuziazmo jį atleisti iš pareigų. Opozicija ketina pateikti aplinkos ministrui interpeliaciją.

Vyriausybė nemoka bendrauti su žmonėmis

Paklausta apie tai, kaip vertina visą Vyriausybę bei premjerą A.Kubilių, Prezidentė sakė, kad šiam ministrų kabinetui teko nelengva užduotis imtis skausmingų ir nepopuliarių, tačiau būtinų sprendimų. „Laikai nelengvi ir darbai sudėtingi, tačiau neišvengiami. Ši Vyriausybė turėjo atlikti tuos darbus. Bet kokia Vyriausybė būtų priversta tokių pačių nepopuliarių sprendimų imtis“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, premjero A.Kubiliaus vadovaujama ministrų komanda „padarė daug, bet kai ko ir nepadarė“: „Norėčiau geresnių administracinių gebėjimų, daugiau bendravimo, sprendimų išaiškinimo, šnekėjimo su žmonėmis. Kartais sprendimai pernelyg tiesmukiškai priimami, bet neišaiškinami žmonėms. Tai didžiausias šios Vyriausybės trūkumas“.

Kalbėdama apie premjerą, valstybės vadovė pripažino, kad ir jai „kartais būna sunkus susikalbėti“ su A.Kubiliumi. „Bet jis daro savo darbą sąžiningai, daro būtinus sprendimus ir taip, kaip supranta, kad reikia daryti tuos sprendimus“, - pareiškė D.Grybauskaitė, leisdama suprasti, kad nemato reikalo kelti klausimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybės vadovu, taip pat nemato jam alternatyvos.

„Biudžetas dar per kuklus“

Vertindama besibaigiančius 2010 metus, Prezidentė sakė, kad „jie buvo visokie - ir sunkūs, ir su daugeliu iššūkiu, galbūt ir su kai kuriais laimėjimais, bet vis dar sunkūs visiems“. Ji pareiškė tikinti, kad 2011 metai bus geresni tiek visai ekonomikai, tiek kiekvienam Lietuvos žmogui, tačiau įspėjo, kad „piniginių realaus papilnėjimo galima tikėtis dar po kokių metų – nuo 2012-ųjų“.

„Pirmieji rodikliai pradeda rodyti, kad jau stojamės ant kojų. Bet dar neatsistojome, todėl rezultatus matysime kiek vėliau. Kol kas dar yra sunku“, - paklausta, kada galėtų būti pradėtos grąžinti sumažintos pensijos bei kitos socialinės išmokos, situaciją apibūdino valstybės vadovė.

Pasak jos, biudžetas „dar yra per kuklus, kad visus tenkintų“. „Kol neatstatysime pensijų, tol biudžetas negalės būti visiems geras. Turime labai atvirai ir sąžiningai pasakyti žmonėms, kad tai, kas buvo sumažinta dvejiems metams, bus tikrai sugrąžinta, kompensuota. Tačiau tai bus įmanoma, kai atsigaus ekonomika, kai gausime daugiau pajamų ir galėsime daugiau sau leisti socialinėje srityje“, - pastebėjo D.Grybauskaitė.

Pareikalavo netoleruoti premijų įstaigose

Prezidentės nuomone, Vyriausybė neturi leisti, kai ekonominio sunkmečio sąlygomis valstybės įstaigose nėra taupomos biudžeto lėšos. „Vyriausybė neturėtų toleruoti, jeigu kokiose nors valstybinėse įstaigose ar įmonėse yra dalijamos premijos, priedai, kelialapiai. Jeigu mes paprašėme pensininkų dar vienerius metus palaukti, kol bus atkurtos pensijos, tuomet turime visi solidariai taupyti biudžeto pinigus“, - sakė ji.

Paklausta, ar tiki, kad kitąmet Vyriausybė iš šešėlinės ekonomikos ištrauks milijardą litų, valstybės vadovė pripažino, kad ekonominės krizės sąlygomis dalis verslo išėjo į šešėlį. „Tai blogas rodiklis. Tačiau taip yra daugelyje krizės paliestų šalių, nes pablogėjus verslo situacijai daug kur yra slepiamasi į šešėlį. Vyriausybė užduotis – tam tikromis priemonėmis kuo daugiau verslo iš šešėlio ištraukti į dienos šviesą. Pažiūrėsim, kaip jai seksis tai daryti“, - teigė D.Grybauskaitė.

„Pirmą kartą lovys taip pakratytas“

Kalbėdama apie energetiką, Prezidentė užsiminė, kad Lietuva turi stengtis išlikti branduolinės energetikos valstybe, nors ir negarantavo, jog tai būtinai pasiseks.

„Ar Lietuva išliks branduolinės energetikos šalimi, parodys laikas. Būtų gerai išlikti ir aš remčiau tokią perspektyvą. Tačiau dabartinės sąlygos nėra mums palankios. Jokiu būdu nepadaryta klaida, kad bandėme ir bandome ieškoti, kaip ir su kuo pasistatyti naują atominę elektrinę. Dabar turime tam tikrą pauzę, todėl turime ją išnaudoti alternatyvios energetikos kūrimui, kur iki šiol buvo skirta per mažai dėmesio ir lėšų“, - paklausta, kaip vertina situaciją, kai iš atominės elektrinės projekto pabėgo vienintelis potencialus strateginis investuotojas ir dabar jo bus ieškoma tiesioginių derybų būdu, atsakė Lietuvos vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad „energetika pirmiausia yra geopolitika“. „Tai ne tik ūkio šaka. Joje labai daug pinigų, vadinasi, ir interesų. Todėl kaimynai ir yra mus suinteresuoti pririšti energetiškai. Iki šiol dvidešimt metų nieko nebuvo daroma, kad būtų užtikrinta energetinė nepriklausomybė. Dabartinė Vyriausybė pagaliau ėmėsi to darbo ir padarė jau labai daug – turime veikiančią elektros rinką, kurioje parduodama apie pusė visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos, pasirašytos visos sutartys dėl elektros tilto į Švediją statybos, bus statomas dujų terminalas. Tai realūs darbai“, - tvirtino D.Grybauskaitė.

„Pirmą kartą ši sistema yra taip smarkiai pajudinta, taip lovys pakratytas. Taip, pinigai jau nebeeina ten, kur ėjo anksčiau. Todėl ir yra toks pasipriešinimas visoms toms reformoms, kurių buvo imtasi šioje srityje. Darbų dar daug, reikia juos daryti, įveikiant pasipriešinimą“, - tvirtino Lietuvos vadovė.