Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) šalių viršūnių susitikime Helsinkyje.
„Visi suprantame, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kelia visokiais kampais daug pavojų aplinkinėms valstybėms. Hibridinės atakos, dronų atakos, konvencinės atakos, deja, yra šito karo sudėtinė dalis. Ką mes turime padaryti, tai skubiai ir kaip galima efektyviau užbaigti oro gynybos darbus“, – sakė G. Nausėda.
„Mes turime pereiti nuo to tokio, sakyčiau, pacifistinio oro policijos modelio, kuris buvo priimtinas taikos metu, prie oro gynybos dabartinėmis aplinkybėmis, kuri turi apimti tiek efektyvią detekciją, tiek ir galimybę sunaikinti. Šiandien nespėjame dar įgyvendinti tokiu mastu, kokiu norėtumėme, visų šitų sumanymų, bet tikrai kartu su mūsų partneriais pajėgsime tai padaryti ir JEF formate šitas klausimas iškeltas labai aukštai“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda sakė besitikintis, kad oro gynybos regione klausimas bus aptariamas ir NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
BNS rašė, kad dronas ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė.
Latvija ir Estija skelbia, kad trečiadienio naktį į jų oro erdvę taip pat įskrido bepiločiai orlaiviai.
Pareigūnų teigimu, visi trys dronai yra ukrainietiški, jie turėjo skristi į Rusiją, tačiau nuklydo nuo maršruto.
Incidentai dėl dronų paskatino aktyvesnes diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dronus aptinkantys radarai Lietuvą pasieks 2026–2028 metais, dalis jų jau atvykę, tačiau užtrunka jų diegimas.
Pilnai integruotą bepiločių orlaivių detekcijos ekosistemą Lietuva turėtų turėti 2030 metais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)