„Jeigu jis praeina visus kriterijus ir yra tinkamas kandidatas, tai aš manau, kad jis yra svarstytinas“, – BNS penktadienį sakė I. Ruginienė.

„Kandidatai turės prisistatyti Seime, tai irgi turės lemiamos reikšmės, kaip ir biografija, patirtis“, – kalbėjo ji.

Reaguodamas į kritiką dėl galimo KT politizavimo, J. Sabatauskas penktadienį susistabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ir žada iš jos visiškai išstoti, jeigu pavasarį bus paskirtas teisėju.

Anot I. Ruginienės, taip jis suvaldė galinčias kilti rizikas.

J. Sabatauskas vadovauja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Opozicija teigia, kad J. Sabatauskas neatitinka kriterijaus dėl darbo patirties.

Jo kandidatūrą į KT pateikė Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas.

Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, prezidentas Gitanas Nausėda į pareigas pasiūlė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną.

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė Seimui teikia LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko kandidatūrą.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

KT teisėjus skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.