Prasideda naujieji mokslo metai: svarbiausios laukiančios naujovės

Atnaujintos bendrojo ugdymo programos šiais mokslo metais startuos ir lyginėse klasėse, pernai jos įdiegtos nelyginėse klasėse.

Visgi, vis dar esant kelių šimtų vadovėlių trūkumui, pasitinkant naujus mokslo metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia parengusi metodinę medžiagą, padėsiančią mokytojams lengviau pasiruošti pamokoms. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Visa ši medžiaga dar bus pildoma ir atnaujinama.

Medžiaga pirmuoju etapu parengta 5–12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, informatikos, geografijos, istorijos, ekonomikos ir verslumo bei filosofijos mokytojams. Rudens pradžioje tokia medžiaga ruošiama pradinių klasių ir kitų dalykų mokytojams. Parengtą medžiagą mokytojai jau gali pasiekti www.emokykla.lt, ji išsiųsta ir mokykloms.

Nuo rugsėjo 2 d. mokytojus ir mokinius pasitiks atsinaujinęs švietimo portalas emokykla.lt, kuriame atsiranda užduočių bankas. Jame mokytojai galės komplektuoti ir paskirti užduotis savo mokiniams, matyti mokinių sprendimo rezultatus. Portale iš esmės pakeista skaitmeninių išteklių dalis, sukurtas virtualusis asistentas, patobulintos paieškos galimybės. Užduočių bankas šiemet papildytas daugiau nei 7 tūkstančiais naujų užduočių, skirtų ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Trūksta mokytojų 650 mokytojų, didėja jų atlyginimas

ŠMSM duomenimis, šiuo metu Lietuvos mokykloms trūksta maždaug 650 švietimo specialistų. Visgi, ministerija pabrėžia, kad dalies jų yra ieškoma dirbti ne pilnu etatu.

Šiuo metu Lietuvoje yra ieškoma net 79 matematikos, 64 lietuvių kalbos ir literatūros bei 60 pradinio ugdymo mokytojų. Toliau – 39 logopedų, 37 anglų kalbos mokytojų, 31 lopšelio-darželio auklėtojo, taip pat 31 specialiojo pedagogo, 25 fizikos mokytojų, 24 mokyklos psichologų, 24 muzikos ir 23 chemijos mokytojų.

Ministerija primena, kad kelerius pastaruosius metus žymiai padaugėjo pedagogikos studijas besirenkančių studentų. Be to, didelė dalis šių studijų programų trečius metus iš eilės yra laikomos prioritetinėmis – įstojus į valstybės finansuojamas bakalauro arba gretutines studijas, kas mėnesį galima gauti 357,5 eurų dydžio stipendiją.

Taip pat tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus pedagogikos studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato, kas mėnesį yra skiriama 605 eurų parama.

Jau dirbantys mokytojai gali įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir šalia savo mokomojo dalyko mokyti kito arba pakeisti kvalifikaciją. Šiais mokslo metais, anot ministerijos, daugiau kaip 1 tūkst. pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet atlyginimas didėja du kartus: 10 proc. nuo sausio ir 15,5 proc. nuo rugsėjo.

Startuoja įtraukusis ugdymas

Bene daugiausiai klausimų visuomenei kelia šį rugsėjį startuojantis įtraukusis ugdymas. Visgi, ŠMSM duomenimis, dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau priėmė didžiąją dalį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų šiuos vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas.

2020–2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, buvo įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.

Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.

Mokinio padėjėjai, priklausomai nuo jau turimos kvalifikacijos, per dvejus metus nuo darbo pradžios turi išklausyti ne mažiau nei 16 ar 8 valandų mokymus apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Nemokamus mokymus mokytojų padėjėjams rengia 4 nacionaliniai centrai: Lietuvos įtraukties švietime centras, „Diemedžio“ ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Jie rengia ir nuotolines konsultacijas, teminius seminarus.

Išskaidytas valstybinis brandos egzaminas

Kaip skelbta anksčiau, nuo šių mokslo metų valstybinis brandos egzaminas bus sudarytas iš dviejų dalių. Pirmąsias mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje. Abi dalis moksleiviai laikys atskirų sesijų metu.

Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei gautas rezultatas jų netenkins.

ELTA primena, kad šį rugsėjį naujus mokslo metus pradeda apie pusę milijono besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokysis keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei pernai – iš viso 361,8 tūkstančiai, iš jų 30,3 tūkst. pirmokų. Tuo metu pernai iš viso mokėsi 357,8 tūkst.

Preliminariais duomenimis, profesinio mokymo centruose mokysis tiek pat mokinių kaip pernai – 33,5 tūkst, panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius  – 102, 7 tūkst.