Prasideda didžiausios pratybos: ar sutriks žmonių kasdienybė?

„Šiai dienai mes nematome grėsmių pasikeitimų lygio, nematome, kad reikėtų kažkur žmonėms pasidaryti didesnes išvadas negu įprastai. (…) Paprastiems piliečiams kiekviena diena (dėl pratybų – ELTA) neturėtų sutrikti ir nuo šiandien prasidėsiančios pratybos, kurios truks ir visą kitą savaitę, jų einamųjų gyvenimo sąlygų tikrai nesutrukdys, o jeigu truputį sutrukdys – labai atsiprašome“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė T. Daukantas.

V. Vitkauskas: mūsų pratybos išaugo į tarptautinę dimensiją

Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, kad prie šių pratybų prisijungs ir užsienio partneriai.

Anot jo, tarptautinis dėmesys Lietuvos organizuojamoms pratyboms simbolizuoja mūsų šalies brandą.

„Kitą savaitę sulauksime nemažai ir užsienio mūsų partnerių ir sąjungininkų, kurie atvyksta. Viena iš tokių skaitlingiausių delegacijų bus iš Lenkijos – kaip tik kalbėsime apie sienų kirtimo procedūras, galimą evakuaciją iš Lietuvos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vitkauskas.

„Čia turbūt ir parodo, kad mūsų pratybos išaugo į tarptautinę dimensiją. Turėsime stebėtojų iš kitų valstybių – Singapūro ir kitų. Tas labai džiugina, nes tai demonstruoja iš tiesų mūsų brandą, kad mes organizuojame tokias pratybas, kurios įdomios yra ir mūsų tarptautiniams partneriams“, – pridūrė NKVC vadovas.

Vilmantas Vitkauskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pratybose – daugiau praktinių veiksmų

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vitkelis pažymėjo, kad mobilizacinės pratybos Lietuvoje palaipsniui plečiamos – nuo anksčiau daugiausia vykusių stalo pratybų pereinama prie praktinių veiksmų.

„Jeigu anksčiau girdėtas terminas „stalo pratybos“ – sėdėdavome prie stalo ir pratybaudavome, spręsdavome galvosūkius. Šiuo atveju yra gyvas judesys“, – žurnalistams sakė V. V. Vitkelis.

Pasak jo, šiemet tam atsirado ir didesnės finansinės galimybės, leidžiančios pratybų metu daugiau investuoti į praktinius logistinius sprendimus – transportą, stovyklaviečių įrengimą bei maitinimą.

Daugiausia dėmesio – atsparumui, gyventojų apsaugai ir veiklos tęstinumui

Pratybų pagrindinis koordinatorius Aurimas Guščius teigė, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama trims sritims – valstybės atsparumui, gyventojų apsaugai ir veiklos tęstinumui.

Pagal pratybų scenarijų institucijos susidurs su kibernetiniais incidentais, dezinformacija, sabotažu, kritinės infrastruktūros pažeidimais ir dronų incidentais.

A. Guščiaus teigimu, šiemet pratybose dalyvaus didžiausias kiekis nevyriausybinių organizacijų.

„Humanitarinė pagalba bus vykdoma nevyriausybininkų. Šiais metais mes jų turime net 9, tai irgi didžiausias kiekis per visą pratybų istoriją“, – teigė „Vyčio skliautas“ pratybų koordinatorius.

Be to, dalis ligoninių aktyvuos masinių nelaimių protokolus, o stalo pratybų formatu bus tikrinamas ligoninių evakavimas ir pasirengimas priimti didesnį pacientų skaičių.

Šeštadienį prasidės ir praktinė gyventojų evakuacijos dalis. Joje dalyvaus 10 savivaldybių – vienos jų gyventojus evakuos, kitos juos priims. Likusios 50 savivaldybių evakuacijos veiksmus tikrins stalo pratybų formatu.

Pirmą kartą bus aktyvuotas valstybės rezervas

Per didžiausias nacionalinės mobilizacijos pratybas „Vyčio skliautas 2026“ pirmą kartą bus aktyvuotas valstybės rezervas – jame kaupiamas maisto atsargas numatyta tiekti į suplanuotas vietas.

„Per šias pratybas pirmą kartą bus aktyvuotas ir valstybės rezervas. Tai reiškia, kad bus aktyvuotos būtent maisto atsargos, kurios bus tiekiamos į numatytas vietas. Iš jų gaminamas maistas ir tiekiamas pratybų dalyviams kaip būtinoji priemonė“, – penktadienį pristatydamas pratybas sakė Vyriausybės kanceliarijos NKVC Planavimo biuro vedėjas A. Guščius.

Pasak jo, pratybose taip pat dalyvaus ligoninės, kurios aktyvuos masinių nelaimių protokolus.

Stalo pratybų formatu bus imituojama ligoninių evakuacija ir pasirengimas priimti didesnį nukentėjusiųjų skaičių.

„Be abejo, neįmanomos tokios pratybos be mūsų nevyriausybinių organizacijų. Tai humanitarinė pagalba bus vykdoma būtent nevyriausybininkų. Šiais metais mes jų turime net devynis. Tai irgi didžiausias kiekis per visą pratybų istoriją“, – pridūrė A. Guščius.

Lietuva kartu su Lenkija derina tarptautinės gyventojų evakuacijos planą

Lietuva kartu su Lenkija rengia tarptautinį gyventojų evakuavimo planą, kuris būtų taikomas prireikus per sieną evakuoti dalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. NKVC direktoriaus V. Vitkausko teigimu, šiuo metu kartu su kolegomis Lenkijoje vertinamos procedūros, logistikos ir infrastruktūros galimybės, o pats planas turėtų būti parengtas abiem šalims susitarus.

„Turime tarptautinio evakavimo dimensiją: kas būtų, jei reikėtų tam tikrą dalį žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš kaimyninių Latvijos ir Estijos evakuoti per sieną. Sienos režimai paprastai tokiose situacijose, kai mes jau turime karo grėsmę, kuri artėtų pratybų scenarijaus metu. Yra įvedama sienos kontrolė tam, kad būtų galima užtikrinti mobilizaciją ir neišleisti tam tikrų svarbių pareigybių žmonių iš šalies, kad jie būtų čia ir vykdytų savo funkcijas“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

Pasak jo, tokiu atveju prie sienos galėtų susidaryti didelis evakuojamų žmonių srautas, todėl kartu su Lenkijos kolegomis būtina iš anksto įvertinti, kaip tokia situacija būtų valdoma.

„Šioje vietoje atitinkamai susidaro didelis srautas žmonių, kuris apsistoja prie sienos. Tada mes turime su Lenkijos kolegomis labai aiškiai įsivertinti visas procedūras ir čia yra pagrindinė užduotis. Yra didelė delegacija – apie 20 žmonių iš skirtingų institucijų Lenkijoje. Mes pasižiūrėsime visus procedūrinius trūkumus, juos apsirašysime ir tada gims planas, kuris bus parengtas kartu, susitarus tarp dviejų šalių“, – teigė NKVC vadovas.

Vidinis planas yra, o tarptautinis – kuriamas dabar.

„Vidinis planas yra, o tarptautinis – kuriamas dabar“, – pridūrė V. Vitkauskas.

Jo teigimu, rengiant planą taip pat reikia įvertinti transporto srautus, susisiekimą ir infrastruktūros būklę. Pasak V. Vitkausko, svarbu numatyti, kaip būtų organizuojami išvykstančių ir atvykstančių žmonių srautai, taip pat įvertinti tiltų stiprinimo ir kitus infrastruktūros poreikius.

„Turime įsivertinti procedūras, turi būti matymas iš mūsų kolegų Lenkijoje, kad jie taip pat įsivertintų ten esančius trūkumus, nes mes čia kalbame apie logistiką, susisiekimą, pravažumus bei kelio srautus. Turime formuoti vienpusius eismus išvykti bei atvykti, yra infrastruktūros klausimų dėl tiltų sustiprinimo. Yra daug techninių detalių, kurias reikia įvertinti, užsifiksuoti ir tada judėti su infrastruktūros plėtra ir investicijomis, kurios taip pat bus reikalingos“, – sakė jis.

V. Vitkausko teigimu, ypatingą reikšmę šiame procese turi Suvalkų koridorius, svarbus tiek kariniu, tiek logistiniu požiūriu.

„Suvalkų koridorius yra ypač svarbus – tiek karine prasme, tiek logistine prasme. Lenkijos kolegų įsitraukimas dėl to yra labai svarbus ir mes esame itin dėkingi jiems už tai, kad jie įsitraukia ir yra didelis susidomėjimas. (...) Lenkijos dalyvavimas mus kilsteli į kitą lygį“, – teigė NKVC direktorius.

Didžiausios kasmetinės mobilizacinės pratybos Lietuvoje

Lietuvoje penktadienį prasideda savaitę truksiančios didžiausios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“.

Trečius metus vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, taip pat apie 1 tūkst. savanorių.

Vykstant pratyboms, bus tikrinama, kaip valstybė veiktų pablogėjus saugumo situacijai, sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, organizuojant gyventojų evakavimą, priimant sąjungininkų pajėgas, užtikrinant kritinių paslaugų tęstinumą.

Taip pat bus vertinama, kaip valstybės institucijos pereitų prie mobilizacinio valstybės veikimo režimo.

Rugsėjo 25–spalio 3 d. vyksiančios pratybos yra didžiausios tokio pobūdžio kasmetinės pratybos Lietuvoje.

Imituos civilių evakuaciją iš Baltarusijos pasienio savivaldybių

ELTA primena, kad nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 3 d. vyks ir kitos civilinės pratybos. Jų metu bus imituojama Vilniaus miesto bei kitų Baltarusijos pasienyje esančių savivaldybių gyventojų evakuacija kylant tariamai karinės intervencijos grėsmei iš Minsko pusės.

Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė siūlymui šiose pratybose naudoti medicinos ir civilinės saugos priemonių atsargos iš valstybės rezervo.

Kaip nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte, pagrindinis pratybų tikslas – tobulinti valstybės pasirengimą gyventojų evakavimui iš Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybių į Kauno, Pakruojo ir Telšių rajonų savivaldybes.

Pranešama, kad pratybų metu gyventojų evakuacija vyks per Šilutės, Šilalės, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kelmės, Šiaulių rajonų ir Kauno miesto savivaldybių teritorijas.