Prakalbo apie didesnį kariuomenės indėlį pasienyje: kada būtų leista panaudoti šaunamuosius ginklus?

Jau keletą savaičių pareigūnams pasienyje talkina kariuomenė, tačiau migrantų skaičiai auga toliau. Nors, pasieniečių teigimu, pareigūnų skaičius yra padvigubintas ar patrigubintas palyginus su normalia situacija, kario funkcijos pasienyje – vis dar ribotos.

Pagal dabartinę tvarką pasieniečiai patruliuoja su kariškiu, tačiau savarankiškų veiksmų jis imtis negali. Anksčiau pasieniečių vadas tikino, kad kariuomenės įgaliojimai privalo būti išplėsti.

Apie didesnį kariuomenės indėlį pasienyje prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis susitiko su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. „Prieš kurį laiką mes diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti. Šiandien mes atsakome į klausimą šių konkrečių įstatymų pakeitimais ir darome tai ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – teigė G. Nausėda.

Tačiau, pasak prezidento, priemonėms nepasiteisinus neatmestinas ir nepaprastosios padėties scenarijus.

Vis dėlto krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad tokios priemonės kaip didesni įgaliojimai kariams leistų savarankiškai patruliuoti pasienyje. Taip būtų apsaugota didesnė dalis teritorijos. „Persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą. Tikrinti asmenų dokumentus. Padaryti jų asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą“, – vardijo ministras.

Iš esmės kariškiams būtų suteikti tokie pat įgaliojimai kaip ir pareigūnams. Esant reikalui, jie galėtų naudoti specialiąsias priemones. „Tai yra ne letalinė kokia nors ginkluotė, o būtent specialiąsias priemones kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – pridūrė ministras.

Arba naudojame ekstremalios situacijos atveju savisaugai arba ginamam asmeniui apginti.

Tačiau didesni įgaliojimai dar nereiškia, kad bus leista naudoti mirtinus ginklus. „Tai tikrai nekeičia ginklo panaudojimo taisyklės. Šaunamojo, letalinio ginklo taisyklės išlieka tos pačios. Reiškia, arba naudojame ekstremalios situacijos atveju savisaugai arba ginamam asmeniui apginti“, – teigė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Nepasiteisinus priemonėms neatmestinas ir toks scenarijus, kad ginklus gali tekti naudoti. Tačiau, kariuomenės vado įsitikinimu, toks scenarijus įmanomas tik esant provokacijoms. „Jeigu Baltarusijos pusė panaudotų provokacijas arba šaunamąjį ginklą, tai tikrai yra specifiniai atvejai. O jeigu tai būtų Lietuvos Respublikos sienos pažeidimas ir ginklo panaudojimas, tikrai būtų pereinama į kitą režimą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Tačiau visus šiuos sumanymus dar turi patvirtinti Seimas. Jis į neeilinę sesiją rinksis kitą savaitę. „Tikiuosi, kad jau kitą savaitę Seimas neeilinės sesijos metu patvirtins šituos įstatymus, priims juos ir aš ketinu susipažinęs su jų turiniu nedelsdamas juos pasirašyti, kadangi manau, kad jie yra ir reikalingi, ir, svarbiausia, operatyviai reaguojantys į susiklosčiusią situaciją“, – teigė prezidentas G. Nausėda.

Apie kovą su migrantų krize prakalbo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniame tinkle ji surašė būtinų šešių veiksmų planą. Viename iš punktų D. Grybauskaitė ragina kuo greičiau statyti fizinį barjerą ir nebijoti didesnių išlaidų. O kol jo nėra, prezidentės manymu naudoti kariuomenę pasienyje ypač pavojinga – esą galima sulaukti provokacijų iš Baltarusijos.

Pasieniečių vado įsitikinimu, tvoros statymą galima paspartinti, bet ji neatsiras per keletą dienų. „Suprantama, kad jeigu mes planuosime ir turėsime labai ambicingų planų, tai tokios tvoros sukūrimo kaštai bus tikrai labai dideli. Mes turime įvertinti ir mūsų valstybės finansines galimybes, dėl to ir buvo parinkti keli scenarijai“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.