Politikai rengiasi skelbti Ch. Sugiharos metus, tikisi impulso santykiams su Tokiju

Politikai tikisi, kad renginių gausa tokia proga suteiks naują impulsą santykiams su Japonija.

2020 metais bus minimos 80-osios Ch. Sugiharos veiklos Lietuvoje metinės ir 120-osios paties diplomato gimimo metinės.

„Tai puiki proga paminėti išskirtinį žygdarbį, įtvirtinti mūsų bičiuliškus, partneriškus santykius su Japonija“, – BNS sakė viena iš 35  projektą pasirašiusių parlamentarų liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, metinės turėtų būti išnaudojamos siekiant sustiprinti žmogiškuosius ryšius su Japonija.

„Mes turėtumėme kviesti Japonijos atstovus apsilankyti Lietuvoje. Tai (metinės) galėtų tapti platforma dar labiau sustiprinti mūsų politinius visuomeninius, kultūrinius ryšius“, – kalbėjo politikė.

Japonijos konsulas Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Europos prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau čia santykinė ramybė tęsėsi neilgai, ir Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Projektą dėl metinių parėmęs „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad Ch. Sugiharos veikla „pastatė mūsų santykius su Japonija į ypatingą vietą“.

„Panašaus lygio santykių neturi nė viena kaimyninė šalis, net didesnė, tokia kaip Lenkija“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, Ch. Sugiharos veikla japonams yra vienas nedaugelio atvejų, kada su Adolfo Hitlerio Vokietija sąjungą sudaręs Tokijas gali iš Antrojo pasaulinio karo istorijos pateikti ką nors pozityvaus.

G. Kirkilas tvirtino, kad augant įtampai dėl globalios prekybos, ryšiai su Japonija Lietuvai gali būti kertiniai.

Anot Seimo vicepirmininko, 2020 metais Lietuvoje galima tikėtis aukšto rango Japonijos pareigūno vizito.

„Manau, kad reikėtų pagalvoti apie kokių nors rimtesnių konferencijų (suorganizavimą), kur būtų galima detaliau įvertinti mūsų bendradarbiavimo laikotarpį. Būtų gerai, kad tai vyktų dalyvaujant aukštiems Japonijos svečiams“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Lietuva Japoniją laiko svarbiausiu politiniu ir ekonominiu partneriu Azijoje. Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) Lietuvoje viešėjo 2018 metų sausį.