Po žinios apie pokyčius stojantiesiems į universitetus ir kolegijas – šaršalas

„Antra užduotis pasirodė labai sunki, o trečiojoje – iš viso“, – kalbėjo abiturientė po egzamino.

Abiturientams spaudimas pasirodyti gerai, nes neišlaikius matematikos egzamino, nepavyks įstoti, nei į universitetą, nei į kolegiją.

Paklausus abiturientės ar tai gąsdina, teigė, kad: „Labai“.

Anksčiau stojantiems už savo pinigus, užteko išlaikyti bent vieną brandos egzaminą. Dabar į aukštąją mokyklą reikės trijų: matematikos, lietuvių kalbos ir laisvai pasirinkto. Ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas vietas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siekiam suvienodinti sąlygas stojantiems tiek į kolegijas, tiek į universitetus. Ypač į valstybės nefinansuojamas vietas“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Kolegijos pokyčius pasitinka su nerimu. Pirmakursių gali surinkti mažiau.

„Žiūrint pagal tai, kiek abiturientų išlaikys matematikos valstybinį brandos egzaminą, tai, tikėtina, kad įstojusių skaičius sumažės“, – komentavo Vilniaus kolegijos studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė.

Universitetai tiki, kad pas juos stojantys abiturientai, gerai moka matematiką, tad pirmakursių bus tiek pat kiek pernai.

„Modeliavome, kad to pokyčio tikrai neturėtų būti, sakykime, mažėjimo linkme. Taip, mes manome, kad jis turėtų būti labai panašus kaip praeitais metais“, – sakė Vilniaus Universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas.

Išimtis dėl matematikos egzamino tikrai bus, bet tik vienai studijų krypčiai.

„Matematikos gali nebijoti stojantieji į menų studijas, nes ten jis nėra privalomas“, – kalbėjo A. Slimanavičienė.

Siekiam suvienodinti sąlygas stojantiems tiek į kolegijas, tiek į universitetus. Ypač į valstybės nefinansuojamas vietas.

Aukštosios mokyklos atidžiai seks egzaminų rezultatus. Valstybės nustatytos kartelės nebeliko. Šiemet ją išsikėlė universitetai ir kolegijos.

„Universitetai ir kolegijos privalo žiūrėti į trijų egzaminų vidurkį. Pačios apsisprendusios papildomai taikyti minimalų balą“, – informavo J. Nugaras.

Pernai mažiausias konkursinis balas į universitetus siekė 5,4, o į kolegijas – 4,3. Už priėmimą atsakinga institucija sako, kad konkursinis balas šiemet mažėja beveik visose aukštosiose mokyklose, ypač kolegijose.

„Universitetų sektoriuje vieningumo neliko. Kortelė vyrauja tarp 5 – 5,4. Yra universitetų, kur kartelė mažesnė stojantiesiems. Kolegijų sektoriuje mažiausia balo reikšmė siekia nuo 1 iki 3,2“, – sakė Lama BPO vyriausioji specialistė Odeta Kardauskė.

„Į aukštąsias mokyklas studentai turi ateiti pasiruošę. Mūsų nuomone, mažiausios slenkstinės vertės nustatytos – per mažos. Jos turėtų būti didesnės“, – teigė J.Nugaras.

Universitetai žada, kad studijų kokybė nenukentės sumažinus priėmimo kartelę. Abejoja dėl tų, kas pasirinks studijuoti kolegijose.

„Kad kokybiškai specialistų neparuoš, tai tokia tikimybė yra. Mes rizikos dėl savęs, dėl savo aukštųjų mokyklų nematom. Įvertinus visus stojančiuosius, jų konkursinius balus, tai, iš tikrųjų, labai maža dalis būdavo su mažiausiais konkursiniais balais“, – kalbėjo Vilnius Tech stojančųjų priėmimo ir informavimo specialistė Monika Bissekerskaja.

Maža dalis būdavo su tais mažiausiais konkursiniais balais.

Šalia įprastos konkursinės eilės, šiemet atsiranda ir antroji konkursinė eilė. Gaunantys socialinę paramą našlaičiai, globotiniai, jie įgys teisę į nemokamas studijų vietas.

„Nuo šių metų yra skiriama 10 proc. nuo visų valstybės finansuojamų vietų būtent asmenims iš socialiai jautrios aplinkos“, – teigė A. Slimanavičienė.

Aukštosios mokyklos kasmet sulaukia abiturientų, kurie pasimeta dėl studijų tvarkos.

„Pagal skambučius, būna dažniausiai tie, kurie laiku nepateikia prašymų“, – tikslino M. Bissekerskaja.

Tai nedažniausia daroma klaida.

„Nesidomi, kur stoja. Turbūt. Pagrindinė tokia, sakyčiau, klaida yra. Čia tikrai nėra tokia masinė klaida. Jokiu būdu. Yra daugybė informacijos apie studijas, reikia domėtis, kaip atrodo tos studijos, aukštoji mokykla“, – komentavo V. Jaskūnas.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas jau prasidėjęs. Kol nesulaukė egzamino rezultatų, stoti drįsta pavieniai.

„Aktyvumas gana panašus, galbūt truputėlį mažesnis, tačiau tendencingais matome, kad kiekviena dieną daugmaž apie 300 stojančiųjų prisijungia. Didžiausio bumo tikimės liepos pradžioje, iki liepos vidurio“, – informavo O. Kardauskė.

Į valstybės finansuojamas vietas žadame priimti tiek pat pirmakursių kaip ir pernai – apie 13 tūkst. Mokyklas baigs apie 27 tūkst.