Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad Eriko Kaliačiaus pasitraukimo iš policijos istorija diskredituoja šią instituciją

Vakar susitikęs su vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, šalies vadovas stebėjosi, kaip galėjo atsitikti taip, kad pareigūnas, kuris yra atsakingas už tvarką visuomenėje ir jos saugumą, iš darbo išeina su kompensacijomis ir socialinėmis privilegijomis, nors pripažįstama, jog jis yra įvykdęs daugybę tarnybinių nusižengimų.

Tyrimas gali būti pratęstas

Po šio susitikimo Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė informavo, kad V.Adamkus teiravosi ministro, kaip Vidaus reikalų ministerija (VRM) atlieka tyrimą dėl buvusio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vadovo E.Kaliačiaus atleidimo iš darbo aplinkybių.

“Prezidento nuomone, po šio tyrimo būtina padaryti išvadas, kad nepasikartotų tokie atvejai, kurie diskredituoja policiją visuomenės akyse”, - sakė R.Grumadaitė.

Ministras G.Furmanavičius savo ruožtu pareiškė, kad E.Kaliačiaus atvejis verčia galvoti apie pataisas, neleisiančias pareigūnams “staiga susirgti” ir taip išsisukti nuo nuobaudų.

VRM šiuo metu atlieka tarnybinį patikrinimą dėl E.Kaliačiaus atleidimo teisėtumo. Pasak G.Furmanavičiaus, patikrinimas turėtų būti baigtas rugpjūčio 18 dieną, tačiau jis neatmetė galimybės, jog patikrinimas gali būti dar dviem savaitėms pratęstas.

Įžvelgia neracionalų lėšų panaudojimą

E.Kaliačius iš Vilniaus policijos vadovo pareigų pasitraukė liepos 14-ąją, gavęs Centrinės medicinos ekspertų komisijos išvadas, kad dėl ligos yra netinkamas tarnybai. O jau kitą dieną buvo paskelbtos jam nepalankios Policijos departamente (PD) atlikto tarnybinio patikrinimo išvados. Tačiau jos jokių juridinių pasekmių E.Kaliačiui jau nebeturėjo. Tiesa, šiuo metu E.Kaliačius yra įtariamasis dėl piktnaudžiavimo tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Per susitikimą Prezidentūroje V.Adamkus ir G.Furmanavičius taip pat kalbėjosi apie finansinę policijos būklę. Neseniai policijos vadovai ėmė skųstis, kad dėl kylančių kainų policijai pristigo pinigų degalams.

G.Furmanavičius mano, kad policija finansuojama patenkinamai, o lėšų pritrūko dėl neracionalaus jų skirstymo. Pasak R.Grumadaitės, ir V.Adamkus per pokalbį pabrėžė būtinybę racionaliau panaudoti policijai skiriamas lėšas.

“Mes turime labai atidžiai pažiūrėti į lėšų panaudojimo racionalumą. Jei rugpjūčio 1 dieną prasideda signalai, kad baigiasi benzinui skirtos lėšos, man kažkaip sunku įsivaizduoti planavimą, kai metų biudžetas išnaudojamas praktiškai per pusę metų”, - sakė G.Furmanavičius.

Anot ministro, PD yra bene geriausiai finansuojama vidaus reikalų sistemos įstaiga. 2003 metais jam buvo skirta 399 mln. litų, šiemet - 499 mln. litų. “Nėra daug valstybės institucijų, kurių finansavimas per dvejus metus padidėjo 25 proc.”, - teigė ministras.

Dekreto kol kas nepasirašys

Perskirstant šių metų biudžeto lėšas PD paprašė papildomai skirti 22 mln. litų ir gavo 18,5 mln. litų. Kaip tikino G.Furmanavičius, tuomet departamento atstovai “nė vienu žodžiu neužsiminė apie problemą dėl benzinui skirtų lėšų”.

Klausiamas, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, ministras kaltininkų neįvardijo, tačiau pažymėjo, kad PD yra savarankiškas asignavimų valdytojas, todėl turi atsakyti už tai, kaip panaudojamos lėšos.

R.Grumadaitė po susitikimo pranešė, kad V.Adamkus kol kas nepasirašys dekreto, kuriuo Lietuvos pilietybė išimties tvarka būtų suteikta pabėgėliui iš Afganistano Mohamedui Mirvaisui Anvariui, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje ir čia yra sukūręs šeimą, bei dešimtmetį labdaringa veikla Lietuvoje užsiimančiai JAV pilietei Barbarai Klou.

Pasak R.Grumadaitės, Pilietybės komisijos gauta informacija nekėlė abejonių dėl šių asmenų nuopelnų, tačiau Prezidentas atkreipė dėmesį, kad jie gali gauti pilietybę ir bendra nustatyta tvarka. Pokalbyje su vidaus reikalų ministru, kuris kontrasignuoja šalies vadovo dekretus dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, V.Adamkus pareiškė, kad būtina aiškiau reglamentuoti pilietybės suteikimo procedūrą.