Ministras siūlo mokykloms samdyti saugos tarnybas

Ketvirtadienį po pasitarimo su įvairiomis institucijomis apie patyčių ir smurto prevencijos problemas, ministras teigė, kad viena iš išeičių siekiant užkirsti kelią paauglių smurtui, patyčioms mokyklose, galėtų būti didesnis dėmesys moksleivių fiziniam, socialiniam ir psichologiniam saugumui.

„Bendruomenė kartu su tėvais susitaria, kaip būtų galima panaudoti tas lėšas, kurios panaudojamos budėtojų etatui išlaikyti, mokyklos aplinkai tvarkyti. Gal geriau galima samdyti saugos tarnybą, kuri ne šiaip fiziškai saugo, bet padeda ugdyti: jie yra pasitempę, jie moka elgtis su vaikais, jie yra žmonės greta mokytojų, kurie ugdo elgesio kultūrą, prižiūri ne tik vaikų elgesį mokykloje, bet ir mokyklos aplinkoje“, – teigė A. Monkevičius.

Anot jo, pavyzdžių, kai saugos tarnybos užsiima ir vaikų ugdymu, kai kuriose mokyklose yra jau nuo 2001-ųjų, bet ši praktika prigyja lėtai.

Gal geriau galima samdyti saugos tarnybą, kuri ne šiaip fiziškai saugo, bet padeda ugdyti: jie yra pasitempę, jie moka elgtis su vaikais.

Jis taip pat paragino skirti mokykloms didesnį dėmesį teritorijų saugojimui, aptvėrimui.

„Yra bendruomenės sprendimas, kad kartu savivaldybė, mokykla gali turėti gražią mokyklos teritoriją. Nebūtinai turi būti kažkokios geležinės tvoros, yra ir gyvatvorės, kiti dalykai ir daugelis mokyklų turi tokią aplinką, ypač pradinės mokyklos, ikimokyklinės įstaigos“, – teigė jis.

Rengs instrukciją, kaip reaguoti į smurtą

A. Monkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Butvydas sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai rengs detalią instrukciją, kaip mokykloms bei įvairioms kitoms institucijoms reaguoti susidūrus su smurtu.

„Nuo šiandien rengsime planą, jį siųsime suderinti su įvairiomis institucijomis, tuomet viešai ir mokykloms, ir kitoms suinteresuotoms pusėms bus išsiųsta, kaip elgtis. Policijos atstovai sakė, kad turi savo tvarką nusistatę, kaip užtikrinama teisėsaugos funkcija, bet visos įstaigos pabrėžė, kad trūksta plano, kai mokykloje tokie atvejai nutinka ar mokyklos prieigose, kokie tada turi būti veiksmai“, – BNS sakė patarėjas.

Ministras taip pat sako, kad didžiojoje dalyje mokyklų neblogai veikia patyčių ir smurto prevencijos programos ir ministerija siekia, kad jos būtų taikomos visose įstaigose, bet „būtent efektyviai“, o ne formaliai.

A. Monkevičius sakė, kad ekspertai vieningai sutinka, jog Lietuvoje šiuo metu didžiausia bėda yra šeimos, mokyklos bendruomenių baimė pripažinti patyčių ir smurto problemas.

„Vargu ar yra kažkokia šeima, kuri neturi problemų su paaugliais, bet baimė kiekvienoje šeimoje yra kalbėti apie tai, kreiptis pagalbos į psichologus (...), kiekviena mokykla, šeima, turi nebijoti kalbėti, jei turi problemų, bet mes į tai reaguodami turime ištiesti ranką ir padėti įveikti tas problemas“, – sakė A. Monkevičius.

Susitikimas su ekspertais rengtas po neseniai žiniasklaidoje skelbto atvejo, kad Klaipėdos nevaldomi paaugliai veržiasi į Klaipėdos mokyklų teritorijas, reketuoja vaikus, juos muša. Policija sulaikė vieną įtariamąjį penkiolikmetį.

A. Monkevičius tiksi, kad tiek šis, tiek kiti probleminiai paaugliai nebus paprasčiausiai nusiųsti į socializacijos įstaigas, tačiau bus ieškoma efektyvesnių sprendimų, pavyzdžiui, nukreipti juos į sporto, rytų kovos menų būrelius, kuriuose mokoma tinkamai elgtis su fizine jėga, reikalaujama pagarbos silpnesniems, disciplinos.

„Kalbant apie konkretų atvejį, manau, kad tikrai mes sugebėsime nenugrūsti šio vaiko į kažkokį socializacijos centrą, bet atrasti priemones. Tam gali tarnauti ir sporto būrelis“, – teigė jis.

Ministro nuomone, į vaikų neformalųjį užimtumą galėtų labiau įsijungti ir profesinės mokyklos, pavyzdžiui, mokant vaikus vairuotojo ar kitų specialybių.