Plačiau apie tai pasakojo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
– Koks vidinio tyrimo Migracijos departamente progresas?
– Šiomis dienomis turėtų būti užbaigtas tyrimas, o vėliau pateiksime ataskaitą mūsų Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui apie visą situaciją. Tuo pagrindu toliau spręsime, ką darysime. Greičiausiai atliksime dar vieną vidinį tyrimą. Manyčiau, tikrai reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikri dalykai turėjo įvykti, bet jie jau ir įvyko, t. y. buvo priimti sprendimai. Buvo uždarytos galimos prieigos, kurios ateityje galėjo būti išnaudotos atakai. Be to, buvo sustiprinta kontrolė, pakeisti visi slaptažodžiai. Tai buvo padaryta nedelsiant, kai viskas tapo aišku.
– Adrijus Jusas iš Registrų centro buvo atleistas iš karto skandalui iškilus į viešumą, tačiau šiuo metu keliami klausimai dėl Migracijos departamento vadovės Indrės Gasperės?
– Tai natūralu – visada kyla klausimų dėl visų šiame procese dalyvaujančių asmenų. Tačiau, žiūrint į tai, kaip galimai vystėsi ataka, kurios metu kilo tokios pasekmės, jos prasidėjo gerokai anksčiau, nei vadovė atėjo į darbą. Mano klausimai jai būtų apie tai, kaip reagavome, ar viską padarėme taip, kaip reikia, ar atitinkamos institucijos buvo informuotos pakankamai greitai.
– Kalbant apie vadovės atėjimą į darbą, I. Gasperė departamento direktorės pareigas pradėjo eiti nuo šių metų sausio 8 d. Duomenų vagystės prasidėjo panašiu metu. Ar tai jums nesukėlė jokių klausimų?
– Tyrimas atsakys, kokie veiksniai galėjo būti susiję su jos atėjimu, tačiau aš nesiečiau I. Gasperės atėjimo į direktorės pareigas su šia situacija, nes atakos buvo vykdomos dar nuo gruodžio mėnesio.
– Kiek ilgai reikės laukti, kol paaiškės, kas pavogė tuos duomenis?
– Tokie tyrimai nėra paprasti ir užtrunka. Generalinė prokuratūra ir Kriminalinės policijos biuras tikrai turi daug gebėjimų šiose srityse, tačiau sprendimų priėmimas ir faktų nustatymas nėra lengvas procesas.
– Ar jūsų duomenys buvo nutekinti?
– Patikrinome – ne, bet, jei reikia, pasakysiu, kur gyvenu. Nemėžė – atvažiuokite, paklauskite, ir visi parodys.
– Kokia yra valdžios žinia Lietuvos žmonėms? Ką galima padaryti su nutekintais duomenimis? Kam gyventojai turėtų pasiruošti?
– Padidės sukčiavimo galimybės iš įvairių asmenų, kurie galėtų, tarkime, įtikinti žmones, kad skambina iš institucijos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Teisininkai prisimena „CityBee“ atvejį, kai vartotojai kreipėsi į teismą dėl žalos kompensavimo. Jiems buvo išmokėta po 300 eurų. Teigiama, kad precedentas jau yra, todėl panašios kompensacijos turėtų būti mokamos ir dabar nukentėjusiems žmonėms. Taigi, bendra suma siektų 180 mln. eurų, o tai – įspūdinga suma.
– Jei tokie sprendimai bus priimti, aš ir Vyriausybė ieškosime resursų. Taip, reikia pripažinti, kad nėra skirtumo, ar tai privatus asmuo, ar valstybės institucija, ar įstaiga. Jei padaromi tam tikri pažeidimai, šioje vietoje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėtų įsijungti ir įvertinti situaciją. Įstatymai numato tam tikrus veiksmus. Apskritai niekas nesislapstė nuo atsakomybės, kalbant apie žalos atlyginimą, jei jo bus pareikalauta arba jei teismai nuspręs, kad jis priklauso pagal galiojančius teisės aktus.
LNK primena, kad Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)