Dabartinės kadencijos Seime jau nebe pirmą kartą prabilta apie siūlymą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau nuolat pritrūksta politinės valios jiems paskelbti. Atrodo, kad ir šįkart atsitiks tas pats.

Idėją paviešino Seimo vadovė

Politikai šios savaitės pradžioje ėmė intensyviai svarstyti pasiūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Apie tokią galimybę prabilo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tai ji padarė po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkino premjero Andriaus Kubiliaus teikimo iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Seimo vadovė į viešumą "numetė" pirmalaikių rinkimų, kurie galėtų būti surengti vasaros pradžioje, idėją, tačiau nesiėmė jokių žingsnių jai įgyvendinti.

Tai už ją paskubėjo padaryti Vilniaus mero Artūro Zuoko bendražygis Seime Žilvinas Šilgalis. Jo pasiūlytą Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo parėmė ir A.Zuoko žmona Agnė, turinti parlamentaro mandatą.

Šiame projekte numatoma, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami šiemet birželio 3 d.

Kol kas neaišku, kada projektas galėtų būti svarstomas Seimo posėdyje. Tačiau tai gali įvykti jau rytoj arba kitą savaitę.

Reikia 85 balsų

Nutarimui dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priimti reikia nemenkos balsų daugumos – ne mažiau kaip 85 parlamentarų.

Opozicinės Socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijos nusprendė paremti šį pasiūlymą.

"Mes pripažinome, kad Vyriausybės valdymo krizė jau persikelia į Seimą. Ypač po Seimo pirmininkės padaryto pareiškimo, kad Seimas lyg ir nebegali toliau dirbti. Savaime suprantama, kad opozicinės frakcijos lauks Seimo nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Mes tokiam nutarimu esame pasiruošę pritarti", – sakė Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Trys didžiosios opozicinės frakcijos turi tik kiek daugiau kaip 50 mandatų dabartiniame Seime. To gerokai per mažai, kad būtų priimtas nutarimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo.

Taip pat opozicine pasiskelbusi Krikščionių partijos frakcija dar nėra apsisprendusi, ar paremtų pasiūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau net ir jos prisijungimas prie tokių rinkimų iniciatorių padėties neišgelbėtų. Tuomet idėjos šalininkų pagausėtų iki maždaug 60-ies.

Siūlo laukti eilinių rinkimų

Norint priimti Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų, reikėtų nemenkos dalies valdančiosios koalicijos narių palaikymo. Tačiau šių frakcijų atstovai gerokai skeptiškiau vertina tai pačiai koalicijai priklausančios atstovės I.Degutienės pagarsintą pasiūlymą.

"Manau, kad Seimo pirmininkė kalbėjo tik apie teorinę galimybę tai padaryti, jeigu nepavyks kitokiomis priemonėmis išspręsti kilusių politinių nesutarimų", – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Vakar rytą konservatorių frakcija svarstė Lietuvoje susidariusią politinę padėtį, tačiau savo oficialiame pareiškime nė žodžiu neužsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

"Jeigu tokie rinkimai būtų paskelbti, mes būsime pasirengę juose dalyvauti. Bet apie galimybę įgyvendinti šį pasiūlymą kalbėčiau gana atsargiai", – nerodė entuziazmo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Anot jo, dar neišnaudotos visos kitos galimybės išspręsti kilusiems ginčams valdančiojoje koalicijoje, pirmiausia tarp konservatorių ir liberalcentristų. E.Masiulis tikisi, kad šiomis galimybėmis bus sugebėta pasinaudoti ir tada nereiks kalbėti apie radikalius politinius žingsnius, tarp jų – dėl pirmalaikių rinkimų.

Liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas tokių idėjų nelaiko rimtomis. "Jau netrukus, po beveik mėnesio, balandžio 12-ąją, Prezidentė turėtų pasirašyti dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų oficialaus paskelbimo. Prasidės eilinių rinkimų politinė kampanija. Kam čia žaisti tuos žaidimus su pirmalaikiais rinkimais, kurie įvyktų vos mėnesiu kitu anksčiau nei eiliniai", – retoriškai klausė A.Čaplikas.

Jau nesėkmingai bandė

Eiliniai Seimo rinkimai įvyks šių metų spalio 14 d. Prezidentei balandį pasirašius dekretą dėl Seimo eilinių rinkimų datos paskelbimo prasidės oficialus pasirengimas šiems rinkimams.

Jeigu balandį ar gegužę Seimas vis dėlto nuspręstų priimti nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų surengimo vasarą, Prezidentės pasirašytasis dekretas būtų atšauktas.

Tiek dabartiniame, tiek ankstesniuose Seimuose yra buvę svarstymų surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau jie nuolat patirdavo nesėkmę dėl pernelyg menko parlamentarų, balsuojančių už, skaičiaus.

Pastarąjį kartą toks Seimo nutarimas svarstytas 2010 m. lapkritį. Tuomet projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų pateikė opozicija, apkaltinusi valdančiąją koaliciją nesugebėjimu efektyviai valdyti šalį.

"Vyriausybė ir Seimo valdančioji koalicija atsidūrė pasitikėjimo dugne. Tauta, užuot problemų sprendimus, gavo valdančiųjų aroganciją ir nepasitikėjimą visuomene. Todėl tik piliečiai gali atsakyti į esminį klausimą – koks Seimas turi dirbti ateityje", – tuomet iš Seimo tribūnos kalbėjo pirmalaikius rinkimus inicijavusios ir pusšimčio opozicijai priklausančių parlamentarų parašų už tai surinkusios Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Tačiau už nutarimą balsavo vos 51 Seimo narys, prieš buvo 50, susilaikė 17. Valdantieji nesunkiai atmetė projektą. Jis net nebuvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Griežtos sąlygos

Lietuvos Konstitucija numato tik kelias galimybes paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Konstitucijos 58 straipsnis numato, kad "pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (85 Seimo nariai)".

Be to, pirmalaikius Seimo rinkimus, anot Konstitucijos, gali paskelbti ir Prezidentas. Tačiau jis tai gali padaryti ne bet kuriuo metu, bet tik dviem atvejais:

1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Konstitucija skelbia, kad Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki "Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai".

Seimo nutarime ar Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodyta naujo Seimo rinkimų diena.

Naujojo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.