Lietuvos kariuomenė nuo šiol turi kovinius dronus – „Switchblade 600“. Ore jie gali skristi apie 40 minučių, turi itin tikslią optiką. Gali naikinti šarvuotas transporto priemones, taip pat ir tankus. Juos gamino amerikiečiai. Lietuvai jie kainavo 45 milijonus eurų.
Bėda ta, kad dronų pristatymas pavėluotas dvejus metus. Kalti gamintojai, bet tai tik pavyzdys, kokiomis apsukomis Lietuva stiprina savo saugumą.
Pristatydamas biudžetą premjeras papriekaištavo Krašto apsaugos ministerijai – pinigų rekordiškai daug, o ši nesugeba išnaudoti nė pusės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Klausimas, ar daugiau yra... ar vien tik tas noras daugiau, daugiau, daugiau lemia ir prasmingą, operatyvų, efektyvų, skaidrų išleidimą“, – klausė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Iki šios savaitės išleista buvo tik 44 procentai.
„Premjeras neturi manipuliuoti tokiais dalykais, kad galbūt Krašto apsaugai reikia mažesnių lėšų“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministerija LNK žinioms patikslino, kad šiandien jau 52 procentai.
„Dideli kontraktai dar turi būti uždėti parašai, pasirašyti, tada tiktai bus galima sumokėti pinigus. Kai kuriais atvejais jau yra paleisti mokėjimai, bet jie nėra dar fiksuoti sistemoje, tai jie pakels tuos procentus“, – aiškino Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dar negrįžęs iš komandiruotės. Tad teisinasi viceministras.
„Mes turime tuos pačius procentus ir praėjusiais metais, ir užpraeitais metais“, – pridūrė K. Aleksa.
Akivaizdu, kad apie problemą žino ir buvę ministrai.
„2024 metais, berods... pasiėmiau skaičius. 2024 – 51 procentas, 2023 m. – 50 procentų“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Nė vieno situacija netenkino.
„Mūsų padidintas biudžetas gynybai netampa pajėgumais, kariniais pajėgumais, kurie stiprintų mūsų gynybą. Tai yra faktas“, – pabrėžė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Bet savo laiku iš esmės klausimo spręsti taip ir nesiėmė.
„Nu, daugiau apskaitos dalykas, negu atspindi kažkokias realijas“, – komentavo A. Anušauskas.
Šiemet gynybai skirta beveik 5 milijardai eurų.
Kitąmet procentas nuo bendrojo vidaus produkto mažės, bet pinigais išeis beveik tas pats.
Šakalienė pasigedo ministro ambicijų.
„Man tai kainavo kėdę, bet mes turim 5,4 BVP gynybai“, – teigė D. Šakalienė.
Jei visų pinigų išleisti nepavyksta, jie grįžta atgal į biudžetą.
„Kontrakto dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo nėra iki šiol. Jis turbūt bus pasirašytas lapkričio, gruodžio mėnesiais, bet įsivaizduojat – dvejus metus mes nesugebėjom susitarti su švedais ir pasirašyt kontrakto“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ne viskas priklauso nuo ministerijos.
„Kai kurie sąjungininkai persvarsto pozicijas, kai kada nori šiek tiek atsitraukti, pasitraukti ir tada tęsia tą procesą“, – aiškino K. Aleksa.
Pavyzdžiui, oro gynybos sistemą gali užsisakyti. Bet gausi ją tik po kelerių metų. Ir tik tada mokėsi pinigus.
Bet ministerija išspręsti negali net to, kas priklauso nuo jos pačios. Pavyzdžiui, pasisamdyti daugiau darbuotojų viešiesiems pirkimams. Dabar pinigai kone dvigubi, o personalas tas pats.
„Kaip pasakyt, matome tą problematiką, bet tuo pačiu yra ir akivaizdus iššūkis, kad į tuos konkursus neateina arba, jei ateina ir pamato galų gale, koks yra tas uždarbis, kokia yra ta situacija, atsitraukia nuo to atėjimo į Gynybos resursų agentūrą“, – teigė K. Aleksa.
Finansavimas padidintas ne vakar, o žmonių iki šiol nėra.
„Aparatas turėtų tiesiog daugiau dirbti ir operatyviau veikti, daugiau technologinių dalykų pasitelkti ir kai kuriais atvejais ne tik tą įprastinį veikimo būdą“, – teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Be to, laukiama, kol kažkas kitas pagamins Lietuvai, pavyzdžiui, ginkluotę ar dronų. Nors laukti nereikėtų, jei pirktume iš savų. Verslas jau ne kartą skundėsi dėl biurokratijos.
„Na, jų požiūriu, kai kuriuos dalykus galima daryti greičiau, iniciatyvos iš Krašto apsaugos ministerijos trūksta, galbūt užsimena, kad ir politinio vadovavimo šiek tiek galėtų būti, nu... kietesnės rankos“, – aiškino A. Anušauskas.
Ir situacija iš esmės nepagerėjo. Vis žadama – lengvinti, paprastinti, atlaisvinti.
„Mes jau esam sulaukę ir iš tarptautinių institucijų kritikos, kad procedūrų kiekį painiojame su skaidrumo užtikrinimu“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Galiausiai tarpusavyje susikalbėti nesugebėdavo net ministerijos.
„Sakydavo, kad į Finansų ministeriją yra pakartotinai rašomos užklausos ir prašoma skirti tam tikras lėšas įsigijimams, ir tai yra delsiama, atidėliojama, tikrinamasi, ar tikrai jums to reikia“, – pasakojo D. Šakalienė.
Ministerija prašo palaukti metų pabaigos. Laviruodama tarp procedūrų, vienaip ar kitaip, pinigus metų pabaigoje iki šiol vis tiek išnaudodavo.
(be temos)
(be temos)