Generalinio prokuroro pavaduotojas “Kauno holdingo kompanijos” indėlininkus ragina pamiršti savo pinigus

Vakar, liudydamas parlamentinės komisijos, tiriančios skandalingojo koncerno EBSW veiklą, posėdyje, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis tvirtino, kad praktiškai nebėra jokios vilties, kad kada nors bus atrasta, kur pradingo iš Lietuvos gyventojų surinkti milijonai litų.

Panaikino nukentėjusiųjų statusą

“Vargu ar įmanoma ką nors atgauti. Ir dabar nieko padaryti jau nebegalima - per daug laiko praėjo, pasikeitė turto savininkai arba turtas ir akcijos yra nebelikvidūs”, - komisijos nariams kalbėjo G.Jasaitis.

Dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas 1997 metų gegužę buvo paskirtas vadovauti Kauno apygardos prokuratūrai, kurioje tuo metu buvo tiriamos kelios koncerno EBSW veikėjams iškeltos baudžiamosios bylos. Tarp jų buvo ir baudžiamoji byla, iškelta dėl “Kauno holdingo kompanijos” veiklos.

Pasak G.Jasaičio, pastarojoje byloje buvo net 15 tūkstančių nukentėjusiųjų, tad teko priimti radikalų sprendimą jų atžvilgiu, antraip byla niekuomet nebūtų pasiekusi teismo. Mat, pagal įstatymus, kiekvienas nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tad vien ši procedūra, kol kiekvienas nukentėjusysis perskaitytų šimtus bylos tomų, užtruktų metų metus.

Anot generalinio prokuroro pavaduotojo, net jeigu visi nukentėjusieji suspėtų susipažinti su bylos medžiaga iki sueinant senaties terminui, neįsivaizduojama, kaip ir kur būtų galima rengti teismo procesą, kuriame vėlgi turėtų dalyvauti visi 15 tūkstančių nukentėjusiųjų.

Dėl to buvo nuspręsta šioje byloje indėlininkams panaikinti nukentėjusiųjų statusą, o nukentėjusiąja formaliai pripažinti bendrovę, kuri vykdė bankrutavusios “Kauno holdingo kompanijos” administravimo funkcijas.

Turto turėjo tik G.Petrikas

Tuo tarpu visos indėlininkų turtinės pretenzijos buvo perkeltos į civilinę bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Pasak G.Jasaičio, teismo žinion prokuratūra taip pat perdavė visą likvidų koncerno EBSW turtą ir tyrimo metu aptiktus pinigus, tačiau teismas kai kada elgėsi netikėtai - pavyzdžiui, kelis milijonus litų atidavė ne indėlininkams, o su EBSW susijusiai bendrovei, kuriai koncernas neva irgi buvo skolingas.

G.Jasaitis parlamentarams vakar papasakojo, jog, prasidėjus krachui, EBSW veikėjai puolė slapstyti pinigus užsienyje. Dalį lėšų, patekusių į tokias valstybes kaip Danija ir Latvija, prokuratūrai pavyko susigrąžinti, kadangi su jomis pasirašytos atitinkamos sutartys.

Deja, didžioji dalis lėšų buvo pervestos į įvairias ofšorines kompanijas, kurių Lietuvos teisėsaugai pasiekti nebuvo įmanoma.

Baudžiamųjų bylų tyrimo metu buvo rasta ne itin daug turto, priklausančio koncerno vadovams asmeniškai. Daugelis EBSW veikėjų pasirodė esą visiški beturčiai. Šiuo metu teismo žinioje yra nekilnojamojo turto, automobilių, lėktuvas ir šiek tiek kitokių vertybių, priklausančių koncerno prezidentui Gintarui Petrikui, tačiau kol neišnagrinėtos jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos, turto negalima panaudoti nukentėjusiųjų turtinėms pretenzijoms patenkinti.

Bylos beveik baigtos

G.Jasaitis vakar sakė tikintis, kad G.Petrikas bus teisiamas Lietuvoje, jeigu tik jį išduos Jungtinės Valstijos, kuriose jis buvo užpernai suimtas. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, jis taip optimistiškai kalbąs dėl to, jog iki nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas G.Petrikas, senaties termino sukakimo dar yra ne mažiau kaip ketveri penkeri metai.

Anot G.Jasaičio, bėgliui iškeltose trijose baudžiamosiose bylose jau atlikti beveik visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, yra netgi preliminarios paties įtariamojo apklausos, darytos prieš dešimtmetį, tad reikėtų gana nedaug laiko viską užbaigti ir bylas perduoti į teismą.

Šiuo metu G.Petrikas jau antrus metus laikomas suimtas Los Andžele, kur svetima pavarde slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. EBSW prezidentas kaltinamas iššvaistęs EBSW koncerno turtą ir pasisavinęs apie 80 mln. litų Lietuvos gyventojų indėlių. JAV teismų sistema, turinti priimti sprendimą, ar patenkinti Lietuvos prašymą grąžinti jai bėglį, veikia labai lėtai, o G.Petriko advokatai išbando visas galimybes šį procesą dar labiau ištempti.

Vakar parlamentinė komisija taip pat apklausė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Viktorą Biriukovą, tačiau šio pareigūno apklausa buvo gerokai trumpesnė. Atrodė, kad po ilgo ir išsamaus G.Jasaičio liudijimo parlamentarai V.Biriukovui daug klausimų nebeturėjo.

Apsvarstys klausimus premjerui

Parlamentinės komisijos pirmininkas Algis Rimas po vakarykščio posėdžio teigė, kad G.Jasaičio parodymai buvo labai vertingi atliekamam tyrimui, tačiau atsisakė konkretizuoti, kokia informacija labiausiai sudomino komisijos narius. “Pamatysite tai komisijos išvadose”, - lakoniškai pareiškė A.Rimas.

Ir kiti komisijos nariai gyrė G.Jasaitį sakydami, jog prokuroras į komisijos posėdį atėjo “gerai pasirengęs ir pavartęs senus popierius”.

Anksčiau komisijos nariai svarstė galimybę apklausti Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską, pirmąjį nepriklausomos Lietuvos generalinį prokurorą, tačiau, pasak A.Rimo, po G.Jasaičio liudijimo nuspręsta, kad jau nebeverta apklausinėti nieko iš buvusių ar esamų prokuratūros darbuotojų.

Šiandien iš ryto komisijos nariai renkasi dar į vieną posėdį, kuriame bus apsvarstyti klausimai premjerui Algirdui Brazauskui, kuris koncerno EBSW klestėjimo metais buvo šalies Prezidentas. A.Brazauskas bus vienintelis liudytojas komisijoje, kuris į jam pateiktus klausimus atsakys raštu.

Seimo laikinųjų komisijų įstatymas numato tokią bendravimo su komisija galimybę ir A.Brazauskas ja pasinaudojo. Pirmininkas A.Rimas vakar dar kartą žurnalistus patikino, jog jis kalbėjęsis su premjeru, o pastarasis pažadėjo į jam pateiktus klausimus atsakyti kiek įmanoma greičiau. Komisija savo darbą turi baigti iki vasario 3 dienos.

Vakar žurnalistai bandė iškamantinėti A.Brazauską, kokios informacijos jis gali pateikti parlamentinei komisijai. Premjeras nuo tiesių klausimų išsisuko teigdamas, kad “tai seni įvykiai” ir jis daug ko neatsimenąs ar net nežinąs.