Piktinasi, kad įvedamas „numirėlio“ mokestis

Dalis parlamentarų piktinosi, kad tokiu būdu įvedamas „numirėlio“ mokestis, tuo metu pataisos rengėjai tvirtino, jog grąžinta senoji tvarka skatins kolumbariumų plėtrą.

Demokrato Domo Griškevičiaus teigimu, toks mokestis galiojo iki 2022 metų. Jį panaikinus, savivaldybės esą neturi lėšų kolumbariumams statyti ir tiesiog to nebedaro, nors poreikis yra.

„Šiai dienai kelios savivaldybės apskritai neturi galimybės to daryti, nes tai kainuoja“, – sakė jis.

Kitas demokratas Tomas Tomilinas teigė, kad geriau turėti mokamą paslaugą negu jos išvis negauti.

„Aš esu kairiųjų pažiūrų, norėčiau, kad viskas būtų Lietuvoje nemokamai, visas paslaugas galėtume žmonėms duoti, bet realybė yra tokia, kad žmonės nebeturi šitos paslaugos. Tiesiog nebestato tų kolumbariumų. Ir kai nėra paslaugos, kai turi rinktis tarp dviejų blogybių, ar simbolinis mokestis, kurį savivaldybė gali kad ir eurą padaryti, ar iš viso paslaugos neturėjimą. Tai aš renkuosi paslaugos turėjimą“, – sakė jis.

Neįvedinėkime naujų mokesčių numirėliams, kad laidotuvės netaptų tik turtingųjų privilegija.

Pagal priimtas pataisas, už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą turės būti mokama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė vietinė rinkliava.

Socialdemokratas Saulius Luščikas naują rinkliavą vadino numirėlių mokesčiu.

„Prašau, būkime supratingi ir neįvedinėkime naujų mokesčių numirėliams, kad laidotuvės netaptų tik turtingųjų privilegija“, – prieš balsavimą ragino jis.

„Siūlymas apmokestinti mirusiųjų laidojimą yra tiesiog gėdingas. Pirma, laikykimės nuostatos, kad valstybė turi padėti žmonėms sunkią netekties valandą, o ne įvedinėti naujus mokesčius. Antra, dauguma kolumbariumų buvo pastatyti už mokesčių mokėtojų pinigus, todėl būtų neteisinga žmones apmokestinti antrą kartą. Trečia, apmokestinant kolumbariumą, žmonės vėl rinksis tradicinį laidojimo būdą, todėl greičiausiai pildysis įprastos kapinės, kurioms teks ieškoti naujų žemės sklypų, o tai kainuos labai brangiai“, – tvirtino parlamentaras.

Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad „nerimtai atrodo tos savivaldybių aimanos“ dėl lėšų stokos. Anot jo, įrengti kolumbariumą nereikia daug pinigų, o nemokamos paslaugos užtikrinimas yra apie lygias galimybes rinktis tarp palaidojimo kapavietėje ar kolumbariume.

Įstatyme įtvirtinta, jog kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai.

Pasak „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo, vietų kolumbariume apmokestinimas – „totalaus savivaldybių cinizmo pavyzdys“.

„Sako, savivaldybės neturi pinigų, kur dažniausiai keliasdešimt tūkstančių, ne milijonų reikia įrengti amžino poilsio vietą. (...) Pateikiu pavyzdį: Akmenės rajono savivaldybė metų gale turėjo nepanaudotą 10 mln. eurų. Visos Lietuvos savivaldybės turėjo nepanaudotų lėšų 600 mln. eurų. Ir mes sakome, kad ten kelių šimtų tūkstančių neatrasime kolumbariumui?“ – stebėjosi jis.

Jei prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys, ši tvarka įsigalios nuo šių metų liepos.