Kaune surengtas naujos politinės jėgos steigiamasis suvažiavimas

Kauno kultūros centro rūmuose šeštadienį įvyko Lietuvos pensininkų partijos steigiamasis suvažiavimas. Apie 200 įgaliotųjų žmonių patvirtino politinės programos nuostatas, įstatus, išrinko vadovybę.

Idėjos suburti pagyvenusius žmones į politinę jėgą iniciatorius 64 metų Vytautas Kadžys vienbalsiai išrinktas ir partijos pirmininku. „Jau turime pusantro tūkstančio narių įvairiuose miestuose ir kaimuose“, - teigė jis „Kauno dienai“. Daugiausia jų yra Kaune – apie 800. Palangoje dalyvauti partijos veikloje panoro 200 pensininkų, tiek pat Birštone, apie šimtas bendraminčių gyvena sostinėje.

Suvažiavime kai kurie stebėjosi, kodėl įstatų projekte nedraudžiama į partiją stoti bet kokio amžiaus žmonėms. „Teisingumo ministerija neleistų įteisinti amžiaus diskriminacijos, - aiškino V.Kadžys. - Be to, kiekvienas jaunas žmogus yra potencialus pensininkas“.

Partijos programos projekte daugiausia dėmesio numatoma skirti socialiniams reikalams. „Pensijų dydis dabar turėtų būti ne mažesnis kaip tūkstantis litų, - įsitikinęs jis. – Tai visai įmanoma. Pavyzdžiui, Slovėnijoje pagyvenę žmonės gauna pusantro tūkstančio litų pensijas“.

Partija taip pat ketina daug dėmesio skirti sveikatos apsaugai, mažinti biurokratinį aparatą, rūpintis švietimu. Programoje yra ir nuostata, kad partijos narys, patekęs į valstybės tarnybą, turės dirbti už minimalų atlyginimą. „Jei jiems vis tiek mokėtų dabartines algas, kursime fondą, į jį pervesime algas, o surinktos lėšos bus skiriamos partijos reikalams, taip pat remti pagyvenusius žmones”, - teigė V.Kadžys.

Salėje pasigirdo replikų, kad vargu ar bus įmanoma priversti partijos narius atsisakyti didelės dalies pajamų, jei šie išrinkti į Seimą nuspręs nepaisyti pažado. „Iš tikrųjų dar reikės sugalvoti, koks tai turėtų būti įžadas“, - pripažino V.Kadžys.

Artėjančiuose savivaldybių rinkimuose partija dalyvauti nesuspės. Tačiau jos nariai tikisi gausios paramos 2008-ųjų Seimo rinkimuose. „Juk pensininkai sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų“, - sakė V.Kadžys. Jis nelinkęs Pensininkų partijos priskirti dešiniajam ar kairiajam politiniam sparnui. „Mes pasirengę bendradarbiauti su visais, kuriems priimtini mūsų tikslai. Kol kas Lietuvoje ir kairieji, ir dešinieji atstovauja tik stambiajam kapitalui“, - įsitikinęs pirmininkas.

Pensininkų partijos veikia keliolikoje Europos valstybių, bet daugelis jų negali pasigirti laimėjimais. Norvegijoje „pensininkai“ niekada nėra patekę į parlamentą. Paskutiniuose Latvijos parlamento rinkimuose “pensininkai” užėmė paskutinę vietą, už ją balsavus 0,78 proc. rinkėjų. Italų „pensininkai“ turi savo atstovą Europos Parlamente. Palyginti gerai šiemet per rinkimus pasirodė Izraelio pensininkų partija, kuri Knesete iškovojo 7 vietas.