„Buvo labai daug kalbama apie tai, ar negalima būtų ne pinigais, bet kitu lygiaverčiu miško sklypu. Aplinkos ministras dar pakeliui pažadėjo, kad apsitars su aplink esančiomis urėdijomis, kokie ten sklypai yra, ir tuo keliu galbūt irgi eitų papildomai“, – LRT radijui penktadienį sakė patarėjas.
Jis kartu su šalies vadovu Gitanu Nausėda ketvirtadienį viešėjo Kapčiamiestyje, kur susitiko su miestelio bendruomene.
D. Matulionis tikino, jog kol kas negali pasakyti, ar 50-ies kilometrų atstumu yra atitinkamų miško paskirties sklypų, tačiau, jo teigimu, Aplinkos ministerija deda pastangas ieškodama galimų variantų.
„Aš tikiuosi, kad bus ir galėsime turėti alternatyvas: ir pinigais kompensaciją, ir atitinkamu miško žemės sklypu“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad valstybei išperkant Kapčiamiesčio poligono teritorijoje esančias sodybas, gyventojams svarstoma kompensuoti ir moralinę žalą.
Aš tikiuosi, kad bus ir galėsime turėti alternatyvas: ir pinigais kompensaciją, ir atitinkamu miško žemės sklypu.
Anot D. Matuliono, kol kas per anksti kalbėti, kokią sumos dalį tai galėtų siekti.
„Aš galiu čia „iš lubų“ ištraukti skaičių: 10, 20, 30 procentų papildomai. Bet sakau, kadangi klausimas dar nėra iki galo aptartas ir niekada nesam mokėję tokio pobūdžio kompensacijų, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad tam tikrais atvejais mes tikrai turime tą daryti, tai bus turbūt pirmas toks precedentas“, – sakė patarėjas.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, sprendimas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) yra užsiminęs, kad galėtų prašyti galimybės bendrai naudotis poligonu. Šį klausimą jis turėtų aptarti ir su penktadienį Varšuvoje viešinčiu R. Kaunu.
Pasak D. Matulionio, tokie teiginiai parodo, kad pasirinkta vieta yra strateginė, o poligone kartu su Lenkijos ir kitų NATO sąjungininkų pajėgomis būtų organizuojamos Suvalkų koridoriaus gynimo pratybos.
„Galbūt lenkai ir pratęs savo pusėje kažką, kas žino. Lenkams lygiai taip pat reikia daugiau treniravimosi zonų ir poligonų, ir manevravimo teritorijų, todėl manau, kad apie tai bus irgi kalbamasi ir bus pasiektas susitarimas“, – teigė jis.
Poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujausi komentarai