Ukrainiečiams aukojama vis mažiau: žmonės įprato prie karo?

Nuo karo pabėgusi septyniolikmetė Marija tik atvykusi į Lietuvą prisijungė prie „Gelbėkit vaikus“ komandos, kad padėtų kitiems likimo broliams ir sesėms.

„Maždaug gegužės 19–20 d. išvažiavau iš Luhansko, tačiau mėnesį praleidau netoliese, nes situacija buvo ramesnė, bet kai pasidarė vėl pavojinga, tėvai norėjo, kad atvažiuočiau ten, kur saugu. Pirmas pasitaikęs variantas – Lietuva“, – pasakojo iš Ukrainos pabėgusi nepilnametė Marija.

Į Lietuvą ji atvyko visiškai viena, jos tėvai ir brolis liko karo siaubiamoje Ukrainoje. Planavo apsistoti pas tėvų bičiulius, bet, pasikeitus jų planams, ji nebeturėjo kur gyventi. Naujus globėjus pavyko rasti registracijos centre, kur Marija šiuo metu padeda kitiems. Daugiausia – vaikams, kurių čia renkasi šimtais.

„Psichologiškai vaikams čia tarsi atostogos, nes jie gali linksmintis, pamiršti, kas vyksta. Jie žaidžia, juokauja, šokinėja, čia jiems morališkai lengviau viską atlaikyti“, – pastebėjo Marija.

Animatore Ukrainoje dirbusi mergina vaikams rengia dirbtuvėles, aiškina apie plastiko žalą gamtai. Stengiasi nepamiršti ir mamų, kurios atvykusios be vyrų vienos stengiasi išlaikyti savo atžalas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau jaučiama, kad pagalba po truputį slopsta, žmonės aukoja mažiau, nors poreikis didžiulis.

„Kasdien dažniausiai ateina po 10–15 naujų šeimų. Kuriems reikia sauskelnių, mišinukų, kurie nepigūs, kasdien aplanko po 30 šeimų. Trečiadieniais, kai organizuojamos veikslo, ateina ir po 200 vaikų“, – apie situaciją kalbėjo „Gelbėkit vaikus“ atstovė Eglė Pėčienė.

„Gelbėkit vaikus“ atstovė ragino lietuvius nenuleisti rankų ir toliau remti ukrainiečių vaikus, kurių poreikiai vasarą tik išaugo.

„Poreikis didžiulis, žmonės atveža įvairios technikos, priemonių, bet kiekvieną dieną ateina mamos ir pasiima joms trūkstamų priemonių – vonelių, dviratukų ir pan. Juk jie dažniausiai atvažiuoja kaip stovi – be nieko. Ir nusipirkti pinigų nėra, todėl būtų nuostabu, jei žmonės ir toliau aukotų“, – prašė žmonių E.Pėčienė.

Jaučiamas lietuvių gerumas ir palaikymas nelieka pamirštas.

„Dėkinga kiekvienam lietuviui, jūsų šaliai, jūsų širdims, kad jūs atvėrėte mums savo namus ir įsileidot“, – su ašaromis akyse sakė iš Ukrainos pabėgusi ukrainietė.