Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis siekia 5–6 balus iš 10 galimų, kaip teigia tyrimą atlikę mokslininkai.

Vakar Teisingumo ministerijoje pristatydamas atliktą tyrimą Vilniaus universiteto Sociologijos fakulteto profesorius Aleksandras Dobryninas sakė, kad tyrime buvo kompleksiškai vertinamas pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis patikimumas ir pasitikėjimas jomis.

Pernai apklausus 1004 šalies gyventojus, gauti apibendrinti rezultatai parodė, kad pasitikėjimas prokuratūra siekia maždaug 5,7, teismais – 5,6, policija – 5,5 balo iš dešimties.

"Mūsų piliečiai, švelniai tariant, nesužavėti, kaip dirba mūsų teisėsauga, bet ir nesako, kad ta teisėsauga beviltiška – rezervas augti yra. Kad ir kaip būtų keista, geriau vertinama prokuratūra, šiek tiek prasčiau – teismai, dar prasčiau – policija. Visų pirma, dėl nepakankamo finansavimo, dėl silpnų išteklių, tiek materialinių, tiek žmogiškųjų išteklių problemų", – sakė A.Dobryninas.

Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis pabrėžė, kad pasitikėjimo teisėsauga srityje "turime problemą".

Konferencijoje dalyvavęs Jungtinių Amerikos Valstijų Indianos universiteto profesorius emeritas Haroldas E.Pepinsky sakė, kad pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, policininkais, priklauso nuo jų bendravimo su žmonėmis.

H.E.Pepinsky sako, kad, lyginant didesnį pasitikėjimą teisėsauga Skandinavijos šalyse ir mažesnį – Lietuvoje, reikia kelti klausimą, kaip pareigūnai bendrauja su gyventojais kasdieniame gyvenime, ne tik vykdydami įstatymą nusikaltimų atveju.

"Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai įpratę bendrauti su policija nebūtinai tik tada, kai ši vykdo įstatymus. O Lietuvoje žmonės paprastai nesusiduria su policija, išskyrus tuos atvejus, kai patenka į bėdą kaip aukos arba kaip pažeidėjai, nusikaltėliai", – teigė H.E.Pepinsky.

Konferencijoje buvo kalbėta apie tai, kad, norint pagerinti teisingumo sistemos efektyvumą, reikia didinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o ne griežtinti bausmes.