Pasakė, ką galvoja apie mokytojų skaičiaus mažinimą

Ekonomistui Nerijui Mačiuliui „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prakalbus apie viso viešojo sektoriaus „siaurinimą“ ir bedus pirštu į pernelyg didelį švietimo darbuotojų, ypač mokytojų skaičių, valdančiųjų lyderis pasisako prieš šių specialistų skaičiaus mažinimą. Kiti ekonomistai švietimo sistemos optimizavimo klausimą siūlo spręsti  atsargiai.

Siūlo nekarpyti pagal vieną kurpalių

„Negalime visko matuoti viena liniuote. Jei, pavyzdžiui, kalbame, kad policininkų trūksta, dar labiau mažindami jų skaičių turėtume labai prastą viešųjų paslaugų kokybę. Tačiau to negalime pasakyti apie mokytojų skaičių, kuris, skirtingais vertinimais, yra trečdaliu ar net perpus didesnis nei reikia.

Vykdant reformas ir konsoliduojant mokyklų skaičių, galima būtų rezultatą pasiekti. Tai galima būtų padaryti ganėtinai neskausmingomis priemonėmis – tiesiog leidžiant mokytojų personalui atsijauninti, atsinaujinti, leidžianti išeiti į užtarnautą poilsį vyresniems mokytojams“, – kalba SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Tačiau, pasak ekonomisto, jei dėl valdymo aparato galima sakyti, kad darbuotojų yra tiesiog trečdaliu per daug, tai švietimo sektoriuje veiksmai turėtų būti subtilesni, įvertinant visas kultūrines ir kitas aplinkybes.

Negalime visko matuoti viena liniuote. Jei, pavyzdžiui, kalbame, kad policininkų trūksta, dar labiau mažindami jų skaičių turėtume labai prastą viešųjų paslaugų kokybę. Tačiau to negalime pasakyti apie mokytojų skaičių, kuris, skirtingais vertinimais, yra trečdaliu ar net perpus didesnis nei reikia.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka kritikuoja bankų ekonomistų siūlymus, jo teigimu, ne visuomet pagrįstus išsamia analize.

„Nuėjęs į banką, valandą prastoviu eilėje, norėdamas pasikeisti banko kortelę. Tai jei bankų ekonomistai sako, kad viešasis sektorius dirba neefektyviai, tegul paaiškina, kodėl neefektyviai dirba privatus sektorius – jų pačių darbovietės.

Diskusijos yra iš lubų. Reikia paimti konkrečią mokyklą ar rajoną, kuriame yra kelios mokyklos, ir įvertinti, kiek vaikų, klasių, mokytojų, koks jų krūvis ir tuomet rimčiau šnekėti. Aš girdžiu, kad kai kuriose valstybinėse įstaigose žmonės yra perkrauti darbu ir nespėja, o algos yra menkos“, – sako R. Lazukta.

Pasak pašnekovo, nors kai kurie mokytojai turi vos po kelias darbo valandas, kai kuriems tenka dirbti keliose mokyklose, tai nėra taip blogai, nes žmonės bent kažkiek užsidirba ir gali ieškoti būdų, kaip prisidurti.

Būtų reikalinga valstybės pagalba

Pasak G. Nausėdos, jei mokytojų skaičius būtų mažinamas, laikinai padidėtų nedarbo lygis, tačiau nedarbo draudimo išmokos – laikinos, o visuomenės požiūriu, tai yra mažesnė blogybė nei nereikalingą darbo vietą užsiimančiam žmogui mokamas atlyginimas. Ekonomisto teigimu, pedagogas turi būt kūrybinga asmenybė, tad turėtų nesunkiai susirasti kitą darbą.

„Jei pedagogo pagrindinė priedermė – ugdyti kūrybingas asmenybes, tai ir patys mokytojai turi būti tokie, kad savo įgytas žinais galėtų pritaikyti praktikoje. Bet lygiagrečiai su šiais pertvarkymais, manau, turėtų būti gerokai palengvintos sąlygos smulkiajam verslui. Tuomet šie žmonės nebūtinai turėtų kitur samdomą darbą dirbti, bet, jei turi drąsos ir noro, galėtų lengviau užsikabinti ir pradėti smulkųjį verslą“, – kalba G. Nausėda.