Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių įregistravo Tautos istorinės atminties įstatymą, kuriame išskirtos valstybės šventės, nustatoma, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys, siūloma sudaryti Tautos istorinės atminties tarybą.
Projekte įrašyta, kad įstatymas nustatys tautos istorinio atminimo objektą, valstybės politikos, įprasminančios Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, formavimo ir įgyvendinimo principus.
Tarp projekto teikėjų – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, Seimo vicepirmininkė Darbo partijos frakcijos atstovė Virginija Baltraitienė, tautininkas Gintaras Songaila, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, kiti Seimo nariai.
Iniciatoriai tvirtina, kad Tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir istorinį atminimą kaip žmogaus vertybių orientacijos bei tautos valstybės egzistencijos pamatą.
"Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga", – aiškinamajame rašte teigia parlamentarai.
Anot jų, projektą rengti paskatino tai, kad šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuluoto valstybės požiūrio į istorinio atminimo išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinio atminimo finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas.
Projekte nurodomos Lietuvoje švenčiamos šventės, jos skirstomos į valstybės, tradicines religines ir tarptautines šventes, reglamentuojama, kaip minimos valstybei svarbios datos, jubiliejai ir t. t.
Be to, įstatymu būtų sudaroma Tautos istorinės atminties taryba, pagal pareigas jai priklausytų Seimo kancleris, Prezidento kanceliarijos kancleris, ministro pirmininko kancleris, Kultūros ministerijos kancleris, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius.
Taip pat į komisiją keturis asmenis deleguotų Lietuvos mokslų akademija, tris asmenis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, du – Lietuvos Sąjūdis, vieną – Lietuvos rašytojų sąjunga arba kūrybinės sąjungos, du – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas būtų Seimo kancleris.
Naujausi komentarai