Konservatorių ir liberalcentristų konflikte dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, negina nė vienos pusės. Jis įsitikinęs, kad būtina surengti valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kuriame būtų išsiaiškintos galimybės Vyriausybei dirbti toliau.

– Kurią pusę – premjero ir konservatorių ar Liberalų ir centro sąjungos – šiame konflikte remia Liberalų sąjūdis?

– Mes esame per vidurį, stengiamės neužimti nė vienos pusės gynybinės pozicijos.

– Tai vaidinate lyg ir tokius taikos balandžius?

– Jeigu norite, galite ir taip vadinti. Mes tikrai nenorime paremti nė vienos iš konfliktuojančių pusių, tiesiog raginame šiuos kilusius nesutarimus išspręsti kuo greičiau taikių susitarimų, pasikalbėjimų pagrindu, o ne svaidantis tarpusavio kaltinimais ir priekaištais. Tai mūsų raginimas, skirtas koalicijos partneriams Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Liberalų ir centro sąjungai.

– Bet ar bent galite pasakyti, kaip jums atrodo: ar vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis buvo teisus atleisdamas FNTT vadovus?

– Susilaikyčiau nuo vertinimų, kurie paremtų vieną ar kitą pusę šiame konflikte, nes per mažai turiu informacijos šiais klausimais. Be to, nesinori aštrinti nesutarimų. Jie ir taip gana aštrūs. Kaip sakiau, konservatoriai ir liberalcentristai turi kalbėdamiesi išsiaiškinti tarpusavio santykius bei bandyti rasti sutarimą dėl koalicijos ir Vyriausybės stabilaus darbo. Tam, manome, turi būti sušaukta koalicijos politinė taryba. Dėl to esame kreipęsi į premjerą Andrių Kubilių.

Reikia baigti drabstytis purvais ir garbingai siekti kadencijos pabaigos. Iki rinkimų liko pusmetis, o dar turi būti priimti keli valstybės ateičiai svarbūs sprendimai. Tuo ir reikia vadovautis ieškant sutarimo.

– Kreipdamiesi į premjerą dėl koalicijos tarybos posėdžio tam tikra prasme parėmėte kolegas liberalcentristus, kurie paprašė to paties.

– Pasiūlymas surengti koalicijos tarybos posėdį yra ne parama kuriai nors vienai konflikto pusei, o paprasčiausias pragmatiškas politinis išskaičiavimas. Reikia kalbėtis, o ne svaidytis žaibais. Koalicijos taryba tam ir skirta, kad partneriai kalbėtųsi. Todėl ir paprašėme ją surengti.

– Kas yra tos tarybos nariai?

– Į ją įeina visų trijų į valdančiąją koaliciją įeinančių partijų vadovai, frakcijų Seime seniūnai. Ir dar Seimo pirmininkė yra jos narė.

– Ar premjeras A.Kubilius žada kviesti koalicijos tarybą? Kaip jis apskritai reaguoja į tokius jūsų raginimus?

– Kol kas negavau premjero atsakymo į mūsų raginimą surengti tokį posėdį. Laukiame. Bet yra įvairiais kanalais ateinančių signalų, kad premjeras žada atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus. Taigi tikriausiai koalicijos tarybos posėdis įvyks. Tikimės – jau kitą savaitę. Beje, laukta ir Seimo Antikorupcijos komisijos žodžio. Premjeras ne kartą sakė norįs susipažinti su šios komisijos išvada, kuri taip gana sunkiai buvo priimama šiomis dienomis ir naktimis.

– O kaip vertintumėte tą pagaliau patvirtintą Antikorupcijos komisijos išvadą?

– Su ja dar reikia susipažinti, perskaityti ir įsigilinti. Jau dabar galiu pasakyti, kad komisija, svarstydama ir vertindama galimus Konstitucijos pažeidimus, peržengė savo kompetencijos ribas. Bet kuriuo atveju išvadoje keliami klausimai turėtų būti nagrinėjami valdančiosios koalicijos partnerių. O nagrinėjami jie turi būti koalicijos taryboje.

Kalbant apie Antikorupcijos komisijos pareikštą nuomonę dėl vidaus reikalų ministro, manau, kad šioje situacijoje galutinius sprendimus turi priimti pats premjeras ir ministras, taip pat partijos, kurios delegavo abu šiuos pareigūnus. Ir jei atsitiktų taip, kad premjeras pareikštų nepasitikėjimą R.Palaičiu, Prezidentės vaidmuo turėtų būti tik simbolinis, nes Vyriausybė – kolegialus organas.

– Vadinasi, neįsivaizduojate tolesnio R.Palaičio darbo Vyriausybėje?

– Tai priklauso nuo premjero apsisprendimo. Ir nuo premjero susitarimų su ministrą delegavusia partija. Jeigu premjeras vis dėlto pareikštų nepasitikėjimą ministru, matyt, būtų sudėtinga įsivaizduoti tolesnį produktyvų ministro darbą Vyriausybėje. Taigi viskas priklausys nuo premjero pozicijos – jei premjeras vis dėlto nereikalaus, kad ministras atsistatydintų, tikrai yra galimybė darbą užbaigti.

– Tikite, kad ši valdančioji koalicija gali dirbti iki pat naujojo Seimo rinkimų šį rudenį?

– Nelabai matau kokių nors politinių alternatyvų. Manau, kad arba bus susitarta ir tada išliks ta pati koalicija, premjeras ir ta pati Vyriausybė, kuri yra dabar, arba, susidarius tam tikroms aplinkybėms, kadenciją gali baigti mažumos Vyriausybė. Lietuva jau turi mažumos vyriausybių darbo patirties, todėl tai nebūtų didelė politinė naujovė.

– Bet tuomet iki rinkimų nepavyktų įgyvendinti strateginių energetinių projektų?

– Būtent todėl ir tikimės, kad sutarimas bus rastas po tarpusavio pasikalbėjimų koalicijos taryboje, kurios posėdis, tikimės, įvyks kitą savaitę.