Parodė šokiruojančią daugyklos realybę – purvas ir suluošinti šunys Pereiti į pagrindinį turinį

Parodė šokiruojančią daugyklos realybę – purvas ir suluošinti šunys

2026-10-10 05:00 kauno.diena.lt inf.

Užburtas ratas: vieni daugina, kiti gelbėja, o gyvūnai– kenčia. Tokiais žodžiais į savo sekėjus kreipėsi gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ atstovai, parodę liūdną daugyklose gyvenančių šunų realybę.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Įkliuvo: ta pati daugintoja pričiupta jau antrą kartą. Ji ir vėl Podhalės aviganius laikė kraupiomis sąlygomis, paimtas šuo sunkiai vaikščiojo.
Įkliuvo: ta pati daugintoja pričiupta jau antrą kartą. Ji ir vėl Podhalės aviganius laikė kraupiomis sąlygomis, paimtas šuo sunkiai vaikščiojo. / „Mažo draugo“ nuotr.

Pasirodo, kad ta pati daugintoja pričiupta jau antrą kartą. Prieglaudos atstovai paviešino vaizdus, kokiomis baisiomis sąlygomis buvo laikyti veisimui auginami šunys.

„Daugiau nei prieš metus Panevėžyje susidūrėme su Podhalų daugintoja. Perėmėme šešis šuniukus, dalis jų turėjo rimtų kojų problemų. Jų gydymui ir fizioterapijai išleidome daugiau nei 5 000 eurų. Bet šios istorijos kaina buvo ne tik pinigai.

Tai buvo savanorių laikas – vežiojant šuniukus po veterinarijos klinikas, konsultacijas, tyrimus ir fizioterapiją Vilniuje. Tai buvo negydomų gyvūnų skausmas. Tai buvo siaubingos laikymo sąlygos, purvas ir aplinka, kurioje šuniukai turėjo augti. Tai buvo žmonių emocijos, laikas ir pastangos bandant ištaisyti tai, ko gyvūnai niekada neturėjo patirti“, – atvirai sako prieglaudos savanoriai.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl galiojančio teisinio reguliavimo negalėjo jų konfiskuoti, bet „Mažam draugui“ pavyko susitarti su daugintoja ir šuniukus išgelbėti.

„Atrodytų, istorijos pabaiga. Deja, ne. Šiandien, praėjus daugiau nei metams, ta pati daugintoja vėl daro tą patį – lako šunis tomis pačiomis sąlygomis, o mes vėl esame bejėgiai tai sustabdyti. VMVT negali konfiskuoti gyvūnų dėl galiojančių teisės aktų, kurie tokiose situacijose neleidžia greitai ir veiksmingai jų apsaugoti.

Tos pačios problemos. Tos pačios sąlygos. Tik naujos gyvybės“, – tuo, kas vyksta, negali patikėti prieglaudos atstovai.

Gyvūnų gelbėtojams kyla klausimas – kiek kartų dar turės spręsti tokių problemų pasekmes?

Jie primena, kad prieglaudos moka tūkstančius eurų už gydymą, savanoriai skiria savo laiką, organizuoja transportą, veterinarinę priežiūrą, fizioterapiją ir ieško gyvūnams naujų namų.

„Tuo metu teisinė sistema neleidžia greitai ir veiksmingai sustabdyti tokios veiklos ir apsaugoti gyvūnus. Apie tai turime kalbėti. Garsiai. Nes jeigu nesikeis sistema, šis ratas neužsidarys.

Tačiau atsakomybė tenka ne tik institucijoms. Tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Ypač tų, kurie ieško šuniuko pigiau, perka be dokumentų ir sako: „nes į parodas nevesiu, nes nemokėsiu pinigų už popiergalį ir pan. Tačiau kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla“, – apie tai, kad atsakomybė krenta ir daugintojų rėmėjams, kalba „Mažo draugo“ savanoriai.

Jie taip pat priduria, kad kol žmonės pirks šuniukus iš tokių vietų, tol atsiras žmonių, kurie juos daugins.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
žmonės

atsipeikėkite ir nepirkite gyvūnų iš veisėjų. Neplaikykite jų purvino biznio. Pilnos prieglaudos nelaimėlių, kurie laukia nesulaukia žmonių gailestingumo, nes kažkam ne prestižas paimti ptieglauduką.
1
0
Jei žmoga

KVAILAS IŠGAMA CHAMAS TAI JAU ČIA ILGAM.
3
0
Išvada

Kol yra durnių, perkančių šunis, tol bus ir tų daugyklų.
4
-1
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų