Parlamente liko vienas žingsnis įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje

Seimas ketvirtadienį atmetė Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės siūlymą drausti naktinius taikiklius medžioklėje. Jį palaikė 42 Seimo nariai, prieš buvo 40, 33 susilaikė.

Tokiu būdu projekte liko ankstesnis siūlymas, įteisinantis naktinių taikiklių naudojimą medžiojant tam tikrus gyvūnus.

Už visas Medžioklės įstatymo pataisas balsavus 70 Seimo narių, 28 buvus prieš ir 17 susilaikius, projektui pritarta po svarstymo. Dar reikės balsuoti dėl jo priėmimo.

„Liko sena komiteto versija, kuri suteikia teisę medžiotojams naudoti medžioklėje naktinius taikiklius. Ne visiems gyvūnams – šernams, invaziniams gyvūnams“, – BNS ketvirtadienį sakė socialdemokratas Linas Jonauskas.

Būtent jo iniciatyva Seime pradėtas svarstyti siūlymas įstatymu uždrausti medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. Dabar tai daryti draudžia aplinkos ministro tvirtinamas teisės aktas.

„Realiai bus galima (naktinius taikiklius – BNS) naudoti visiems gyvūnams, nes kontrolė neįmanoma“, – tvirtino parlamentaras.

Jis sakė, kad prieš Seimui priimant Medžioklės įstatymo pataisas dar kartą registruosiąs siūlymą vis dėlto drausti naktinius taikiklius.

„Galvoju, kad Seimo nariai išgirs visus argumentus ir jų nuomonė gali pasikeisti. Tikiuosi“, – tvirtino L. Jonauskas.

Tuo metu Seimo nariai medžiotojai įtikinėjo, kad naktiniai taikikliai būtini kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu, nes dauguma šernų juda naktimis.

„Šiandien ir dabar žmonės kaimuose negali laikyti kiaulių vien dėl to, kad mes nesusitvarkome su šia liga“, – sakė konservatorius Justinas Urbanavičius.

„Tam, kad sutvarkytume ir suvaldytume šią ligą, turime palikti 1,2 šerno kvadratiniame kilometre, tai reiškia, kad vis dėlto turime reguliuoti fauną ir tą daryti nuolatos. Atranką turime daryti ne bet kokią, turime atrinkti žvėriuką, galbūt prisaugoti pateles, medžioti antramečius tam, kad kai židinys baigsis, susitvarkys gamtoje, kad banda ir toliau augtų, gausėtų, kad žvėrys atsistatytų. Dėl to reikia įteisinti naktinius taikiklius“, – aiškino Seimo narys.

Jis ragino pasitikėti medžiotojais ir suteikti jiems įrankius atlikti savo darbą reguliuoti žvėrių populiaciją.

J. Urbanavičiaus teigimu, 95 proc. šernų juda naktimis, todėl dabar medžioklėje naudojami žibintai.

„Įjungus lempą, žvėrys iš karto reaguoja ir staigiai bėga, tikrai būna nemažai atvejų, kai medžiotojui taikantis nepataiko į tą vietą, kurią turėtų, kad kristų čia pat, vietoje, žvėris, jis būna sužeidžiamas, jį reikia persekioti. Būtų humaniška medžioklė, kad mes medžiotume naudodami naktinius taikiklius, nusitaikytume į žvėris, nustatytume ir amžių, ir lytį, ir galėtume sumedžioti“, – sakė Seimo narys.

Anot jo, naktinio matymo taikikliai medžioklėje įteisinti daugumoje Europos valstybių, to nėra tik Lietuvoje ir Graikijoje.

„Nė vienas Seimo narys, kuris kalbėjo prieš naktinius taikiklius, neturi nieko bendro nei su medžiokle, nei su miškininkyste, nei su veterinarija. Nes visi specialistai kalba turbūt vienu balsu (kad reikia leisti naktinius taikiklius – BNS), iš tiesų kalbėti apie dalykus, kurių neišmanai, manau, yra žema. Jeigu patikėjo valstybė medžiotojams valdyti populiaciją, turbūt reikia išgirsti apie priemones, būdus ir apie raidą, kuri vyksta pasaulyje“, – kalbėjo demokratas Kęstutis Mažeika.

Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė tvirtino, jog vargiai galima medžiokle vadinti šaudymą naudojant naktinius taikiklius.

„Atsisėdus naktį bokštelyje su naktinio matymo taikikliu pyškinti prie šėryklos atbėgusius gyvūnus yra jau ne medžioklė, o primityvus žudymo aktas“, – teigė ji.

Atsisėdus naktį bokštelyje su naktinio matymo taikikliu pyškinti prie šėryklos atbėgusius gyvūnus yra jau ne medžioklė, o primityvus žudymo aktas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė taip pat atkreipė dėmesį, kad nebus įmanoma užtikrinti, jog minėta įranga bus naudojama tik medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus.

„Jeigu medžiotojas vešis elnią ar briedį, nebus galima užtikrintai pasakyti, kas jis be naktinio taikiklio jį nušovė“, – tvirtino ji.

Gegužės viduryje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė naktinio matymo taikiklių įteisinimui medžioklėje, nors tam prieštaravo Aplinkos ministerija.

Vienas siūlymo iniciatorių konservatorius Arvydas Pocius tuomet argumentavo, kad šiuos taikiklius įsigiję medžiotojai esant reikalui galėtų prisidėti prie šalies gynybos užtikrinimo, taip pat padėtų suvaldyti afrikinį kiaulių marą.

Po tokio Seimo komiteto sprendimo iš pareigų pasitraukė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Vėliau tas pats Aplinkos apsaugos komitetas pritarė I. Pakarklytės siūlymui vis dėlto drausti naktinius taikiklius.