Už projektą balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 30, susilaikė septyni politikai.
Kad projektas būtų priimtas, dar liko vienas balsavimas.
Ketvirtadienį Seimas pritarė visoms Kultūros komitete priimtoms korekcijoms, tokiu būdu gerokai pakeičiant parlamento vadovo Juozo Oleko vadovautos darbo grupės parengtą projektą.
„Man atrodo, kad mums pavyko susitarti, jog reikia pakeisti dabar galiojantį LRT įstatymą, nes Valstybės kontrolės išvados įpareigoja mus, Seimo narius, užtikrinti, kad tos didžiulės lėšos, palyginti su kitomis televizijomis ir radijo stotimis, būtų naudojamos efektyviai“, – tvirtino J. Olekas.
LRT įstatymo pataisoms svarstyti ketvirtadienį Seimas buvo numatęs daugiau kaip šešias valandas, bet tiek laiko neprireikė.
Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Vytautas Juozapaitis svarstant pataisas pasigedo kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės.
„Aš vis žiūriu į tą tuščią kėdę pirmoje eilėje ir galvoju, kiek ji dar gali būti tokia. (...) Manau, kad kultūros ministrė turėtų dalyvauti šio įstatymo svarstyme“, – teigė parlamentaras.
Pagal projektą, kuriam pritarta po svarstymo procedūros, LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galėtų būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar jeigu nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tarybai palikta teisė apsispręsti, ar balsavimas dėl direktoriaus atleidimo turėtų būti atviras ar slaptas.
Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo sprendžiamas uždarame posėdyje, tarybos posėdis turi būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turi teisę susipažinti su šiuo protokolu.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad LRT generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas atviru balsavimu.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą kritikavo Venecijos komisija. Ji akcentavo, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
„Įsigaliojimo terminai pirmiausia kalba apie teisinės valstybės principus. Jeigu jų nebus paisoma, tada tikrai gali būti liekamųjų reiškinių, tai yra skundų ir kitų dalykų“, – sakė liberalas Simonas Kairys, kritikavęs ir normą, kad dabartinė LRT vadovės kadencija būtų laikoma pirmąja, mat pritarta siūlymui iki dviejų apriboti nacionalinio transliuotojo direktoriaus kadencijas.
„Jūsų balsavimai dėl generalinio direktoriaus atleidimo įsigaliojimo laiko rodo vis dėlto, kad šitas įstatymas buvo skirtas vieninteliam tikslui – atleisti dabar esančią LRT generalinę direktorę“, – tvirtino konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
V. Juozapaitis įspėjo, kad nepakeitus įsigaliojimo datos LRT įstatymo pataisos gali būti apskųstos Konstituciniam Teismui.
Anot projekto, įstatyme atsiras nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui.
Sutarta, kad valdybą sudarytų penki nariai, skiriami ketverių metų kadencijai. Jie privalėtų būti finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių atstovai. Valdybos nariai būtų atrenkami viešo konkurso būdu.
Parlamentarai ketvirtadienį palaikė LRT tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12 iki 15.
Apsispręsta, kad be prezidento, Seimo, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, į LRT tarybą po narį galėtų deleguoti Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Taip pat nutarta nuo šešerių iki ketverių metų trumpinti tarybos narių kadenciją, sukonkretinti kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Seimo nariai pritarė ir LRT tarybos biuro įsteigimui.
Pritarus Kultūros komiteto koreguotam variantui, LRT įstatymo projekte nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
Sutarta, jog redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota apie 200 Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
(be temos)