Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchatui nusiuntė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu šioje šalyje įvykusių išpuolių prieš religiją.

Apie tai pranešama Rusijos stačiatikių bažnyčios interneto svetainėje.

"Sustiprėjusi prieštara tarp saviraiškos laisvės ir pagarbos kitų žmonių religiniams įsitikinimams dažnai atveda prie pasišlykštėtinų išpuolių prieš religiją, kuriems panaudojamos viešosios erdvės. Gaila, bet ši tendencija pastebima visame pasaulyje", – cituojamas S.Tamkevičiaus laiškas, kuris adresuotas Maskvos patriarchato Užsienio ryšių skyriaus pirmininkui Volokolamo metropolitui Ilarionui.

"Nežiūrint į tai, kad persekiojimai mus lydi visame mūsų krikščioniškame kelyje, mes turime ir toliau tvirtai stengtis, kad gėriu nugalėtume blogį", – rašoma laiško ištraukoje, kuri paskelbta ketvirtadienio vakarą.

Pasak svetainės patriarchia.ru, S.Tamkevičius "išreiškė solidarumą su Rusijos stačiatikių bažnyčia ir viltį, kad žmonės išmoks naudotis Dievo padovanota laisve sugyventi taikiai".

Rugpjūtį trys Rusijos merginų pankroko grupės "Pussy Riot" narės buvo nuteistos dvejus metus kalėti po performanso Maskvos cerkvėje, kai išjuokė prezidentą Vladimirą Putiną. Trys merginos rugpjūtį buvo pripažintos kaltomis dėl chuliganizmo, paskatinto religinės neapykantos.

Vasarį jos įsiveržė į Kristaus Išganytojo katedrą Maskvoje ir atliko politinę "pankų maldą".

Šis įvykis sukėlė daug reakcijų Rusijoje ir tarptautinėje erdvėje, o nuosprendis skirti realią laisvės atėmimo bausmę sulaukė kritikos Vakaruose, kur teismo procesas buvo laikomas šališku.

Lietuvoje diskusijos dėl nepagarbos religiniams simboliams neseniai buvo kilusios dėl Vilniuje per teatro festivalį parodyto italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklio "Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją". Prieš spektaklį į nesankcionuotą protesto akciją prie Nacionalinio dramos teatro susirinko apie 100 žmonių, kurie teigė, kad režisieriaus darbas įžeidžia krikščionis, skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką.

Spektaklyje naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslas "Pasaulio Išganytojas". Jo fone pasakojama išmatų nebesulaikančio seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi.