Motinos dienos išvakarėse – pokalbis su Seimo nare, keturių vaikų mama Asta Baukute. Ji įsitikinusi, kad būtina priimti siūlomą Konstitucijos pataisą dėl "šeimos" sąvokos susiejimo su santuoka.

– Turime valstybines Motinos, Tėvo dienas, turime Konstitucijos straipsnius apie šeimą, bet ar mūsų valstybėje egzistuoja nuosekli motinystės, tėvystės, vaikystės, šeimos palaikymo politika?

– Akivaizdu, kad valstybės dėmesio šioms vertybėms trūksta. Esu lyg rakštis vienoj vietoj kai kuriems politikams, nes nuolat kalbu apie tai. Absoliuti dauguma Seimo narių jau užaugino vaikus, todėl jiems motinystės ir šeimos problemos – ne motais. O aš pagimdžiau keturis vaikus, du iš jų – beveik ketverių Rapolą ir pusantrų Anuprą – pastaruoju metu. Todėl, kaip sakoma, ne žodžiais, o darbais atstovauju motinoms šiame Seime, bandau savo pavyzdžiu įrodyti, kaip svarbu yra motinystė ir valstybės dėmesys jai. Deja, bet valstybės vykdoma motinystės, tėvystės, šeimos politika nėra pakankama.

– Ko pirmiausia trūksta?

– Kai 2008-aisiais prasidėjo krizė, valstybė savo finansines skyles ėmė kamšyti skriausdami tėvelius. Buvo gerokai sumažintos motinystės išmokos, nustatytos jų ribos, bent kelis kartus pakeistos pačių išmokų skyrimo taisyklės.

Visai neseniai vaikščiodama su savo jaunėliu Anupru po Vingio parką sutikau vieną pažįstamą. Ji turi tris vaikus – vieną 6 metų, kitą 4-erių ir jauniausias yra 2 metukų. Ir ji papasakojo, kad visus tris pagimdė ir augino vis kitokiomis motinystės išmokų mokėjimo sąlygomis, nes jos buvo nuolat keičiamos. Žodžiu, jokio pastovumo, jokių teisėtų lūkesčių užtikrinimo. Tad kaip planuoti šeimą, vaikelius?

Maža to, pastebėjau, kad paskelbta lyg ir kokia raganų medžioklė gaunantiems motinystės ar tėvystės išmokas.

– Norite pasakyti, kad nebuvo piktnaudžiaujančių anksčiau galiojusia motinystės išmokų tvarka?

– Piktnaudžiaujama gal ir buvo. Bet manau, kad tai buvo daroma ne mamyčių su pilvukais iniciatyva. Mamytės tiesiog gaudavo tokias išmokas, kokias uždirbdavo pagal tuo metu galiojusias taisykles. Kai mokiausi aktoriniame prieš daugelį metų ir pagimdžiau pirmuosius kūdikius, gaudavau už kiekvieną vos po 97 litus. Argi tai ne pasityčiojimas?

– Vis tiek manote, kad dabartinė išmokų tvarka neteisinga?

– Dabartinė tikrai nėra teisingesnė už buvusiąją. Motinystės išmoka nėra jokia prabanga. Ją mamytės uždirba. Ir kai valstybė taip kardinaliai pakeičia visą išmokų mokėjimo tvarką, ji tik įrodo, kad motinystė jai visiškai nerūpi. Toks įspūdis, kad motinystė tampa našta pačiai valstybei.

Pavyzdžiui, dabar nustatyta, kad antraisiais vaiko auginimo metais motina gauna 40 proc. buvusio atlyginimo, bet gali eiti dirbti. Nepagalvota, kad taip skatinama nelegali auklių rinka. Išeidama dirbti mamytė turi samdytis auklę, nes vos vienų metų vaiką juk reikia su kuo nors palikti. Lopšeliai nepriima vaikų iki metų ir aštuonių mėnesių. Bet visi žinome, kad auklės dažniausiai samdomos abipusiu sutarimu, oficialiai neįregistravus tokios veiklos. Taigi, nemokami mokesčiai valstybei.

Trūksta vietų lopšeliuose ir darželiuose; Lietuvoje netaikomos lengvatos dirbančioms jaunoms šeimoms. To labai trūksta, jeigu norime, kad jaunos mamos ir tėčiai nebėgtų iš Lietuvos.

Nepakankamai dėmesio valstybė skiria tam, kad neliktų vaikų globos namų arba bent jau ten esančių vaikų gerokai sumažėtų. Neseniai suskaičiuota, kad Lietuvoje kažkur dingę apie 3000 vaikų. Bet valstybės institucijos nesusitaria, kas turi tų vaikų ieškoti. Mėto kaip karštą bulvę nuo savęs, kratosi šios problemos.

Ką galų gale skriaudžiam, neskirdami pakankamai dėmesio visoms šioms problemoms spręsti? Pirmiausia, skriaudžiamas vaikas. Be to, valstybė skriaudžia pati save. Nes ja nusivylę žmonės tiesiog iš jos išvažiuoja.

– Bet kuris ekonomistas jums pasakytų, kad visa tai, ką siūlote, įgyvendinti kainuotų labai brangiai. Valstybė tiesiog neturi tiek finansinių pajėgumų.

– Labai gerai, kad taip kalba ir atkreipia dėmesį į valstybės finansų trūkumą. Tačiau manau, kad Lietuvoje klesti elementarus neūkiškumas. Jeigu būtų finansinė tvarka, visiems pinigų užtektų. Nesuprantu, kodėl Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol vilkina Neformalaus ugdymo programos patvirtinimą. Argi nesvarbu, kad vaikai turėtų galimybę po pamokų nueiti į visokiausius būrelius, muzikos ar dailės mokyklas?

– Kažkuria prasme šokiravote bent dalį visuomenės, kai prieš beveik ketverius metus maitinote savo mažylį tiesiog Seimo plenarinių posėdžių salėje. Nesigailit dėl tokio išsišokimo?

– Anaiptol! Esu 120 proc. įsitikinusi, kad mamytėms turi būti sudarytos sąlygos kiek įmanoma ilgiau maitinti savo kūdikius tais gyvybės lašais. Tai labai svarbu auginant sveikus vaikus.

– Kitą savaitę Seime bus balsuojama dėl Konstitucijos pataisų dėl šeimos. Kaip balsuosit?

– Už.

– Manot, kad tų pataisų reikia?

– Tai reikalingos pataisos, nes jos yra lyg vizijos įtvirtinimas. Tai šimtametes tradicijas turinčio šeimos instituto pastiprinimas. Noriu paneigti, kad šios pataisos kaip nors eliminuoja nepilnas šeimas, kuriose neliko vieno arba netgi abiejų tėvų. Tikrai ne. Pataisos formuluotė tokia, kad nors ji iš tikrųjų įtvirtina santuoką kaip valstybei prioritetinį šeimos sukūrimo pagrindą, tačiau nepaneigiamos ir kitokios šeimos, jeigu jos dėl kokių nors priežasčių liko nepilnos. Tikiuosi, kad balsų pakaks šiai Konstitucijos pataisai priimti.

– Ko Motinos dienos proga palinkėtumėt Lietuvos mamoms?

– Norėčiau palinkėti visoms merginoms ir moterims – nebijokite gimdyti, tai tikrai nesumažina smegenų rievių. Taip pat nebijokite įsivaikinti. Didžiausia laimė pasaulyje – turėti sveiką, draugišką, meilės kupiną, didelę šeimą. Po mėnesio bus ir Tėvo diena. Noriu pasakyti, kad turime Lietuvoje tikrai šaunius vyrus, tikrai šaunius tėvus. Mylinčius savo moteris, dievinančius savo vaikus. Nepaisant visų iššūkių, Lietuvoje turime tikrai puikias šeimas, kupinas meilės ir atsidavimo. Tai didžiulis turtas.