Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai?

Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Alvydas Butkus įsitikinęs, kad bandymas integruoti pabėgėlius į Lietuvos visuomenę bus bergždžias.

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių? – pasiteiravome Vytauto Didžiojo universiteto prof. A.Butkaus.

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Pabėgėliai keliasi per Viduržemio jūrą tik guminėmis valtimis ir guminiais plaustais? Dešimtimis tūkstančių? Jūs tuo tikite? Ir dar ne stichiškai, o organizuotai? Kažkas ten, iš kur jie plūsta, šį procesą sėkmingai valdo ir iš jo pelnosi.

Be kitų sąmokslo teorijų, man užkliuvo viena, kurią platina Vladimiro Putino opozicionieriai: visa ši kampanija yra suorganizuota Rusijos specialiųjų tarnybų, kaip kerštas ES ir ypač Vokietijai už antirusišką poziciją Rusijos kare su Ukraina. Pabėgėlių tikslas yra pasiekti Vokietiją ir joje apsistoti. Dar ir Švedijoje, nes ten pakanka naivuolių juos kviesti. Tikslas yra toli siekiantis – griauti ES iš vidaus. Kas gali paneigti, pasak vieno patriarcho. Šios teorijos autoriai teigia, jog, pavyzdžiui, į Siriją plaukia Rusijos laivai, gabendami ginklus ir humanitarinę paramą Sirijos režimui. Ir retoriškai klausiama: negi atgal jie plaukia tušti?

– Kaip manote, ar dauguma jų iš gimtinės pabėgo tikrai dėl sunkaus gyvenimo?

– Neneigiu, kad dalis yra ir tokių. Ekonominių bėglių visada buvo ir turbūt visada bus, nes šalys vystosi nevienodai. Bet pasvarstykite patys – sumokėti tūkstančius dolerių už tai, kad tave perkeltų į Europą! Iš kur tokie pinigai? Iš sunkaus gyvenimo? Dalis pabėgėlių, kaip neseniai buvo skelbta, yra tvirti vyrai, anot jų pačių, savo šeimas laikinai palikę karo zonoje! Palikti žmoną ir vaikus karo zonoje! "Pamesti" ar išmesti pasą oro uoste ir registracijos punkte naiviems ES pareigūnams sekti tokias ir kitokias pasakas apie save! Pabūkite jūs islamistų radikalų vietoje – ar ne palankiausia situacija nusiųsti su visa ta banda savus vilkus, aptrauktus avikailiu, į Europos avidę? Be vizų, be ypatingų kliūčių kirsti ES šalių sienas ir tiesiu taikymu į Vokietiją, išmokius minią skanduoti "Germany! Germany!"?

– Kaip vertinate ES požiūrį ir priemones pabėgėlių krizei suvaldyti?

– Krizę valdyti reikia ne Europoje, o tose šalyse, iš kurių plūsta pabėgėliai. Dabartinės ES pastangos yra tarsi šašų draskymas nuo išbertos odos.

– Kaip vertinate Lietuvos poziciją? Gal vertėtų priimti dar daugiau pabėgėlių nei siūloma kvota?

– Pabėgėliai Lietuvoje – ne naujiena. Dėl karų su vokiečiais XIII a. čionai bėgo mūsų giminaičiai kuršiai, prūsai, žiemgaliai, nuo lenkų ir vokiečių puolimų Lietuvon traukėsi dalis jotvingių. Lietuva nuo XIV a. yra priglaudusi žydus, persekiotus kaimyninėse šalyse. Vėliau, XVII–XVIII a., į ją bėgo Rusijoje persekioti sentikiai. XX a. po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva priglaudė nuo bolševikų režimo bėgusius rusus, o 1939 m. rudenį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šalis priėmė gausius lenkų pabėgėlius.

Didžioji dalis minėtųjų pabėgėlių integravosi į Lietuvos visuomenę. Lenkų 1939 m. pabėgėlių likimas kiek kitoks – Lietuva jiems buvo tranzito šalis, iš kurios jie stengėsi emigruoti į karo dar nepaliestas kitas Europos valstybes. Tačiau viską sujaukė 1940 m. SSRS įvykdyta Lietuvos okupacija ir aneksija.