Paankstintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos auditas

Komisijos pirmininkės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, Genocido centro auditą Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius planavo pradėti kitų metų pradžioje, tačiau jį būtų tikslinga atlikti anksčiau, kad pradėjusi dirbti nepriklausoma taryba matytų situaciją įstaigoje.

Pagal Seimo priimtą naują Genocido įstatymo redakciją, greta centrui vadovaujančio direktoriaus jau šį rudenį turėtų būti įsteigtas naujas nepriklausomas kolegialus valdymo organas – taryba. Narius į ją deleguos Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos istorijos institutas, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

„Auditas yra pagalbos priemonė vadovui ir komisijai, ir būsimai tarybai pažiūrėti, kur yra silpnesnės vietos ir patobulinti centro tiek finansinį valdymą, tiek veiklos valdymą“, – trečiadienį per komisijos posėdį sakė jos pirmininkė.

Komisijos sprendimu auditas bus pradėtas šių metų spalio mėnesį.

Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vedėja Jolanta Zibavičiūtė parlamentarus įspėjo, kad jo atlikti greitai nepavyks dėl didelės darbų apimties ir kuklių resursų.

Anot jos, LGGRTC auditas galėtų užtrukti iki pusės metų.

Be to, Seimo komisija nutarė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši įvertintų viešai pasirodžiusią informaciją apie centre apklausos būdu atliekamus mažos vertės pirkimus renginiams organizuoti.

Rugpjūtį LRT portalas pranešė, kad LGGRTC nuo 2022 metų sudarė 11 sutarčių su komunikacijos specialisto Alko Paltaroko įmone Strateginių iniciatyvų centras, daugiausia – dėl renginių organizavimo. Tačiau, portalo teigimu, kai kurie įkainiai kelia nuostabą – pavyzdžiui, renginio vedimas praėjusių metų birželį įvertintas 6,28 tūkst. eurų.

Minėta įmonė turi vienintelį darbuotoją – patį A. Paltaroką, o LGGRTC yra dažniausias jos partneris viešuosiuose pirkimuose. Iš viso sutarčių vertė tarp įmonių siekia daugiau nei 38 tūkst. eurų.

Klausimų dėl Genocido centro išlaidų skaidrumo kėlė ir Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. Jis prieš mėnesį kreipėsi į Seimą dėl lėšų, skirtų paminklams ir kitiems atminimo ženklams įrengti, panaudojimo pagrįstumo.