Tauragės rajonas geriausiai šalyje įvertintas už strateginę lyderystę ir valdymą, Šiauliai išsiskyrė darbu su pedagogais, o Lazdijų rajonas pasiekė aukščiausią rezultatą ugdymo pasiekimų kategorijoje.
Renginyje taip pat įteikti ir kiti apdovanojimai. Už kiekvieno vaiko pažangą apdovanota Panevėžio miesto savivaldybė, už emocinės aplinkos gerinimą apdovanota Ukmergės rajono savivaldybė. Tuo metu Pasvalio rajono savivaldybė pelnė apdovanojimą už švietimo inovacijas.
Panevėžio miestas įvertintas už tai, kad pasibaigus nacionaliniam projektui savo lėšomis toliau finansuoja antrųjų mokytojų pareigybes aštuoniose mokyklose.
Ukmergės rajonas – už naujai suformuotų penktųjų ir devintųjų klasių mokiniams organizuojamus komandos formavimo užsiėmimus, o Pasvalio rajonas – už beveik visas rajono mokyklas apimantį dronų klasių tinklą.
Apdovanojimus įteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir indeksą sudariusios organizacijos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Atidarydamas renginį šalies vadovas tikino, kad kokybiškas švietimas priklauso ne vien nuo savivaldybių finansinių galimybių.
„Šiandien pristatomas savivaldybių lyderystės švietime indeksas atskleidė, kad ir savivaldybės su ribotais biudžetais gali rodyti pavyzdį ir tapti įkvėpimo šaltiniu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų švietimo sėkmę pirmiausia lemia drąsūs sprendimai, bendruomenių susitelkimas ir nuosekli lyderystė, atsiremianti į pasitikėjimą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems šalies vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Pirmąją vietą indekse užėmusios Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas žurnalistams teigė, kad savivaldybė įvertinta pelnytai, nes deda daug pastangų švietimo situacijos gerinimui. Anot jo, savivaldybė, siekdama pritraukti pedagogų, naujai atvykstantiems specialistams skiria 30 tūkst. eurų išmokas.
„Kiekvienas naujas pedagogas, atvykęs dirbti į Tauragės rajoną, gauna 30 tūkst. eurų išmoką. (...) Už mokslus sumokėti galime, už kurą mokame, jeigu pas mus atvažiuoja iš kitos savivaldybės“, – žurnalistams sakė meras.
Pasak mero, nors šiuo metu Tauragės rajono mokyklose pedagogų pakanka, artimiausioje ateityje jų gali pritrūkti, ypač tiksliųjų mokslų.
Savo ruožtu Šiaulių meras Artūras Visockas sakė, kad miestas neturi problemų su pedagogais, tad ir atsidūrė lyderiaujančių savivaldybių trejetuke.
„(Šiaulių – BNS) paslaptis yra pastangos, jos yra originalios, jos yra daromos savotišku būdu. (...) Mes tikrai neturime problemų su mokytojais. Pasakysiu vieną pavyzdį, kuris gali sugluminti. Metų pabaigoje mokyklų direktoriai, motyvuodami tuo, kad jų atlyginimai yra dideli, neima visiškai premijų ir atiduoda šias premijas mokytojams. (...) Filosofiškai esame stiprūs ir dėl to turime šį rezultatą“, – pabrėžė jis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) žadant pradėti nacionalinį mokytojų streiką, A. Visockas tikina, kad dėl mokytojų atlyginimų ir kitų problemų švietime kalti savivaldybių merai, o ne nacionalinė valdžia.
„Labiausiai dėl visų problemų yra kalti merai. Nes merai žino, kur yra tiksliai problemos, ir jie turėtų turėti labai stiprią Savivaldybių asociaciją ir ne profsąjungų reikėtų bijoti, o Savivaldybių asociacijos. Tuomet profsąjungos nebeturėtų ką veikti. Kadangi merų organizacija neveikia, mes kiekvienas atskirai bandom spręsti savo klausimus, tai mes ir turime tas problemas, kurios tampa neišsprendžiamos“, – tikino Šiaulių miesto meras.
Tuo metu Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigė, kad sprendžiant švietimo sistemos problemas pirmiausia būtina susitarti dėl prioritetų ir finansavimo.
„Aš visų pirma siūlyčiau atvirai pasikalbėti ir susitarti, kad švietimas yra tikrai realus, svarbus prioritetas, viso ko pamatas, numatyti realų finansavimą, išklausyti visus, atvirai įvardinti, kas yra realu pasiekti, kas nerealu“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Miškinienė.
Merės teigimu, gerus Lazdijų rajono švietimo rezultatus lemia dėmesys pedagogų darbo sąlygoms ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas.
Savivaldybių švietimo lyderystės indeksas sudarytas pagal 43 rodiklius. Didžiausią indekso dalį – 80 proc. – sudaro švietimo valdymo, mokinių įtraukties ir gerovės bei pedagogų darbo sąlygų vertinimas. Likusius 20 proc. lemia mokinių pasiekimai, juos vertinant atsižvelgiama ir į savivaldybių socialines bei ekonomines sąlygas.
Indeksui sudaryti naudoti nacionalinių duomenų bazių duomenys ir savivaldybių atsakymai, papildomoje apklausoje dalyvavo visos 60 šalies savivaldybių. Nė viena jų nesurinko maksimalaus 100 balų įvertinimo.
Savivaldybių švietimo lyderystės indeksą planuojama sudaryti ir kitais metais.
Naujausi komentarai