Mėgėjui ir profesionalui

„Ošanas“ – visi apdirbimo įrankiai

Jei koks nors pranašas prieš dešimtmetį būtų pasakęs, kad broliai Sergejus ir Vitalijus Ščerbiakai taps nors ir ne stambios, bet originalios firmos savininkais, ne tik aplinkiniai, bet ir patys broliai liūdnai šyptelėtų: iš kokių, kaip sakoma, grašių? Nebuvo nei turtingo dėdulės rėmėjo, nei įtakingo giminaičio, kuris šiais laikais tolygus geram palikimui. Su kaupu buvo tik noro veikti, turėti savo verslą. Ir kuo labiau Lietuvoje įsitvirtino kapitalizmas, tuo labiau didėjo brolių įsitikinimas, kad tai jiems pagal jėgas. Pasitikėjimas savimi didėjo laikui bėgant. Vyresnysis Sergejus, baigęs Klaipėdos politechnikumą, „ieškojo savęs“ įvairiose srityse, taip pat ir privačiame versle, jaunesnysis Vitalijus, baigęs Rygos aviacijos institutą, taip pat turėjo daug vadybininko patirties vietinėse įmonėse.

Didžiausias pasirinkimas

Žodžiu, broliai buvo pakankamai pasirengę tam, kad pasirinktų teisingai. Privatus verslas – didžiulis frontas, kuriame gyvybiškai svarbu rasti savo sritį, savo nišą, kurioje galima būti padėties šeimininku. Partneriai pasirinko tai, kas būtina kiekvienam šaltkalviui, staklininkui, tiesiog kiekvienam metalo ar medžio apdirbėjui, – instrumentus. „Negalima būtų teigti, kad ši niša tuo metu buvo absoliučiai tuščia, - prisimena V.Ščerbiakas. – Instrumentais tuo metu prekiavo kelios firmos, bet visos – tik kaip papildomomis prekėmis, kaip smulkmenomis. Vienoje parduotuvėje galima buvo nusipirkti grąžtų, kitoje – sriegiklių, trečioje – rėžtukų. Mes nutarėme siūlyti jei ne viską, tai beveik viską: ir grąžtus, ir frezas, ir sriegiklius. Svarbiausia – patį didžiausią šių prekių asortimentą“.

Konsultuoja žinovas

Veiklos pradžioje reikėjo ieškoti tiekėjų, tuo tikslu kruopščiai ištirti pasiūlą, palyginti kainas ir kokybę, užmegzti ryšius su partneriais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dabar visa tai atlikta, tačiau, kaip sako S.Ščerbiakas – firmos „Ošanas“ direktorius, - rinkos tyrimas ir naudingų partnerių bei variantų paieška yra nuolatinis dalykas. „Sustoti – reiškia atsilikti, o atsilikimas tolygus pralaimėjimui“, - mano S.Ščerbiakas.

Didžiulėje „Ošano“ prekybos salėje – tūkstančiai pačių įvairiausių instrumentų. „Turime beveik viską, ko reikia metalo ir medienos apdirbimo darbams, - sako šios „kolekcijos“ prižiūrėtojas Nikolajus Trofimovas, - o jei, pavyzdžiui, ko nors išskirtinio, reikalingo unikalioms operacijoms neturime, mums mielai padeda kolegos iš Kauno ar Vilniaus“. N.Trofimovas – tai tikra gyvoji metalo apdirbimo enciklopedija. Jis daug metų rūpinosi instrumentais VLRĮ, o dabar naujoje darbo vietoje ne tik „atleidžia“ klientus, bet ir konsultuoja šiuolaikinių metalo apdirbimo technologijų klausimais.

Planuoja plėstis

„Ošanas“ Tauralaukyje neseniai persikėlė į naujas maždaug 1 tūkst. kv. m ploto patalpas pastate Dvaro g. 7, kuris pastatytas daugiausia iš naudotų plytų. V.Ščerbiakas pasakoja, kad kartą pamatė naudotas plytas vežantį sunkvežimį. „Pagalvojau, kad turbūt namą kur nors griauna, - sako Vitalijus, - sustabdau, klausiu, kur veža. Sako, kad į sąvartyną. Pasiūliau vežti arčiau – į Tauralaukį. Taip dauguma pastato sienų buvo sumūrytos iš naudotų senų vokiškų plytų“. Pastatas didelis, ir tai, pasak brolių Ščerbiakų, teikia rezervą asortimentui bei veiklai plėsti. „Ošanas“ turi planų pasiūlyti ne tik instrumentus, bet ir kai kuriuos metalo apdirbimo prietaisus.

Firmos vadovai juokauja, kad galima būtų gyventi, jei ne skolos ir skolininkai. Tarp firmos klientų – dešimtys įmonių, tarp jų ir stambios laivų statybos bei remonto bendrovės. „Džiaugiamės bendradarbiavimu su stambiomis gamyklomis, sudarome joms lengvatines sąlygas, - sako V.Ščerbiakas, - tačiau kai kurios vilkina atsiskaitymus, dėl to mes atsiduriame sudėtingoje situacijoje. Norėtųsi, kad mūsų partneriai suprastų: reguliarūs atsiskaitymai leidžia mums dar operatyviau ir geriau vykdyti jų užsakymus“.

Užs. nr.46332