Apie 200 karių oro gynybos kontingentas rotaciją pradėjo su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ (EF-2000).
Italija Šiauliuose dislokuojasi šeštą kartą, o Baltijos valstybėse – vienuoliktą.
Misiją baigiančių Prancūzijos karinių oro pajėgų pamainą sudarė apie 110, o Rumunijos – apie 100 karių: lakūnai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Prancūzijos karinės pajėgos apsaugą vykdė su keturiais orlaiviais „Rafale“, ją papildė Rumunijos pajėgų šeši naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“.
Tiek Prancūzijos, tiek Rumunijos kontingentai pasižymėjo tuo, kad numušė Baltijos valstybių oro erdvę pažeidusius dronus. Rumunijos – Estijos teritorijoje, Prancūzijos – Latvijos teritorijoje.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas teigė, jog šių šalių kariai tarnavo „išaugusios įtampos bei pasikartojančių oro erdvės pažeidimų laikotarpiu, o jų veiksmai neutralizuojant dronų grėsmes patvirtino NATO gebėjimą reaguoti greitai ir ryžtingai“.
Jis taip pat pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Ankaroje priimtas sprendimas pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos sustiprina NATO integruotą oro ir priešraketinę gynybą, suteikia daugiau lankstumo ir leidžia dar veiksmingiau reaguoti į raketų, dronų bei kitas grėsmes iš oro.
Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
(be temos)