Teisėsaugos pareigūnai nepritaria Prezidento siūlymui perrašyti Operatyvinės veiklos įstatymą

Vakar Seime susirinkę operatyvinės veiklos subjektams priskiriamų institucijų atstovai išreiškė nuomonę, kad dabar galiojančio Operatyvinės veiklos įstatymo iš pagrindų keisti nėra būtina. Pasitarimo dalyvių nuomone, dabartinis įstatymas užtikrina pakankamą operatyvinių tarnybų kontrolę ir garantuoja žmogaus teisių apsaugą.

Kalti tik vykdytojai

Už uždarų durų vykusiame pasitarime, kurį sukvietė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, dalyvavo Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai. Jie aptarė Operatyvinės veiklos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Prokuratūros įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus, kuriuos Seimui svarstyti pateikė Prezidentas Valdas Adamkus.

“Bendra visų dalyvių nuomonė yra tokia, kad reikėtų toliau nagrinėti ir tobulinti pateiktą naują redakciją, nors yra kai kurių teisinių ir loginių abejonių, ar iš viso turėtų būti nauja redakcija ar atskiri dabar galiojančios redakcijos pataisymai”, - po pasitarimo sakė A.Sadeckas.

Parlamentaro nuomone, dabar galiojantis Operatyvinės veiklos įstatymas “buvo tikrai labai kruopščiai rengiamas su visais saugikliais, numatant visas galimas pasekmes”. Daugelis operatyvinės veiklos problemų, pasak A.Sadecko, atsiranda ne dėl įstatymo trūkumų, o dėl įstatymo vykdytojų kaltės.

“Įstatymo vykdymas priklauso nuo vykdytojo sąžiningumo, nuo jo kompetencijos, nuo jo profesionalumo”, - tvirtino Seimo komiteto pirmininkas.

Nenori daugiau galių

A.Sadeckas pripažino, kad operatyvinę veiklą sankcionuojančios ir prižiūrinčios institucijos iki šiol savo pareigas atliko nepakankamai reikliai. Tačiau jis nepritaria Prezidentūros darbo grupės pateiktose pataisose numatytam prokuratūros galių išplėtimui. Seimo nario teigimu, tokiai nuomonei pritarė ir pasitarimo dalyviai, tarp jų ir prokuratūros atstovai.

“Tame projekte prokuratūros galios išplėstos šiek tiek perdėtai. Tai neatitinka prokuratūros vietos ir vaidmens teisinėje sistemoje ir taip suponuojama galimybė, kad prokuratūra lyg ir tampa antstatu, aukščiausia institucija, kontroliuojančia ir prižiūrinčia visus operatyvinius subjektus. O tam juk yra Vyriausybė ir kitos institucijos”, - sakė A.Sadeckas.

Kaip vakar teigė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, prokuratūrai turėtų būti pavesta kontroliuoti tik tuos operatyvinius veiksmus, kuriems reikia teismo sankcijos. Tarp tokių veiksmų G.Jasaitis išvardijo telefono pokalbių klausymąsi, nusikalstamos veikos imitavimą, kontroliuojamą gabenimą, slaptą patekimą į patalpas ir slaptą pavyzdžių paėmimą.

Numatyta teisė apskųsti

Su operatyvinės veiklos reglamentavimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos pateikė Prezidentas, numatoma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Naujoje Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijoje, kaip teigia jos rengėjai, įtvirtintos didesnės žmogaus teisių ir laisvių garantijos, numatoma griežtesnė operatyvinės veiklos kontrolė.

Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta galimybė apskųsti operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų veiksmus jų tarnybų vadovams, prokurorui ar teismui. Tokiais atvejais turėtų būti nedelsiant pradėtas tyrimas, o, paaiškėjus neteisėtiems pareigūnų veiksmams, sprendžiamas jų atsakomybės klausimas.

Naujos įstatymo redakcijos autoriai siūlo operatyvinės veiklos veiksmus, kuriais ribojamas žmogaus privatus gyvenimas, leisti tik tada, kai kitais teisėsaugos institucijų veiksmais neįmanoma pasiekti norimo tikslo.

Tam kad būtų efektyviau koordinuojamas operatyvinės veiklos subjektų darbas, projekto rengėjai siūlo įsteigti specialią instituciją, į kurią įeitų operatyvinę veiklą vykdančių subjektų vadovai ir generalinis prokuroras.