Nuspręsta, kaip bus tobulinamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė teisės aktus, įteisinančius etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio tobulinimus, kurie įsigalios nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Ministras pabrėžia, kad mokyklos turės laisvės keisti ir pačios pritaikyti etatinio modelį, kartu nubrėžiant minimalias būtinas jo taikymo ribas - mokytojo atlyginimo klausimas nebebus paliekamas spręsti tik mokyklos vadovui, nustatytas aiškesnis teisinis reglamentavimas skirstant mokytojų darbo krūvį. Prie etatinį modelį apibrėžiančių nacionalinių dokumentų koregavimo gali būti grįžtama, jei juos įgyvendinant praktikoje paaiškės spragų.

„Projekto derinimo metu sulaukėme daug siūlymų iš profesinių sąjungų. Ne paslaptis, kad jie vienas nuo kito skyrėsi. Į visas gautas pastabas, rekomendacijas atsižvelgėme kaip įmanoma maksimaliai“, - sako A. Monkevičius.

Tačiau esą pasitaikė ir tokių atvejų, kai pozicijos skyrėsi taip stipriai, kad nė viena jas teikiančioji šalis nesileido į visiems priimtiną kompromisą. Sprendimą tais klausimais, dėl kurių nuomonės visiškai išsiskyrė, ministras priėmė remdamasis variantu, pagrįstu realia mokyklų patirtimi ir praktika, paliekant galimybę pačiai mokyklai keisti ir tobulinti etatinio apmokėjimo modelį.

Projekto derinimo metu sulaukėme daug siūlymų iš profesinių sąjungų. Ne paslaptis, kad jie vienas nuo kito skyrėsi. Į visas gautas pastabas, rekomendacijas atsižvelgėme kaip įmanoma maksimaliai.

Ministras pabrėžia, kad bus stebima, kaip veikia naujasis modelis. „Prireikus jį keisime atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš pačių mokytojų, tiek iš jų profsąjungų. Svarbiausia, kad naujas modelis ir mūsų visų sutarimas būtų žingsnis į priekį“, - sako ministras.

Pakeistame etatinio modelyje esminis pokytis lyginant su dabar veikiančiu - etato sandara. Etatą sudarys dviejų kategorijų darbo valandos: pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei; veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys.

Dalies darbo valandų paskirstymas priklauso nuo klasės dydžio ir dalyko: didesnė klasė - daugiau laiko.

Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems - 756 val. (50 proc.). Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.

Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val. - jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. - jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį - didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leistų teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio - ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30.

Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų. Darbo grupei pradėjus veiklą buvo ketinama tikslinti šiuos skaičius pagal konkrečius mokomuosius dalykus, tačiau ieškant visiems priimtino sprendimo nuomonės darbo grupėje išsiskyrė.

Atsakymo ieškota, klausiant atskirų dalykų mokytojų asociacijų nuomonės. Deja, šis kelias esą pasirodė neperspektyvus, nes visuose atsakymuose buvo pabrėžiama atstovaujamo dalyko svarba, bet ne veiklos skirtumai, leidžiantys nustatyti skirtingą darbo krūvio struktūrą skirtingus dalykus dėstantiems mokytojams.

Nuspręsta panagrinėti pavyzdžius, kaip buvo susitarta dėl etato valandų struktūros pagal dalykus konkrečiose mokyklose, kuriose etatinio darbo apmokėjimo modelio diegimas buvo sklandus. Pavyzdžių analizė parodė, kad valandų paskirstymas skirtingose mokyklose yra gana panašus, todėl darbo grupėje sutarta, kad realia patirtimi pagrįstas valandų paskirstymas būtų tinkamas pagrindas tobulinant mokytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos projektą. Nors paskutiniame darbo grupės susitikime vėl buvo teikiami prieštaringi pasiūlymai ir nepavyko rasti bendro sutarimo, tvirtinant Mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašą, buvo pasirinktas variantas, parengtas vadovaujantis realia skirtingų mokyklų patirtimi.

Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašai. Juose numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba, privaloma visiems mokytojams - 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), kvalifikacijos tobulinimas.

Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt.), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.

Kartu pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams - laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.

Taip pat, profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla. Šiomis nuostatomis vadovausis mokyklų vadovai, tvirtinantys konkrečios mokyklos mokytojų darbo grafiką. Mokykloje darbo grafikų derinimo tvarka sutariama su darbo taryba, o kai jos nėra, - su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Etatinio tobulinimo darbo grupė, kurią sudarė visų švietimo profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausybės kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, dirbo nuo 2018 metų gruodžio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Konkretumo!!!!!

Konkretumo!!!!! portretas
Kaip bus atlyginta ir fiksuojama, kai nedarbo laiku BŪTINAI dalyvauti posėdžiuse, renginiuose ir šiaip kitose veiklose!!!!! Apie kokį grafiką kalba?

klausimas

klausimas portretas
Kas čia do straipsnis, kad suprasti negali. konkrečiai, koks įkainis pamokos ir viskas.

Buvo prašyta

Buvo prašyta portretas
išvardinti veiklas bendruomenei. Šito nesimato.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių