NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje

Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.

Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.

Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.

Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.

„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.

NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.

Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.

Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.

Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.

„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.

Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.