Iš kišenės
Nesaugu nešti pinigus namo
Dideli pinigai žmogaus kišenėje vilioja vagis ir plėšikus. Plėšikai aukas pasirenka ne- atsitiktinai - jas seka, gauna informacijos ir naudojasi žmonių naivumu bei patiklumu.
Stebi klientus
Dažnas apiplėštas žmogus po įvykio, dar ir dar kartą apgalvodamas smulkmenas, prieina prie išvados, kad nusikaltėlis žinojo auką turėjus pinigų. Sužinoti, kaip plėšikas gavo tokią svarbią informaciją, nesunku.
Bankomatai didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse per trumpą laiką įpratino mus viešai demonstruoti savo piniginės turinį. Bankų skyriuose prie langelio klientai prieina po vieną, tačiau visi kiti puikiai mato, kokias operacijas žmogus atlieka, ima pinigus ar juos padeda.
Paštų skyriuose dar geriau matoma, kai žmonės gauna pensijas ar perlaidas. Vienoje eilėje grumdosi daugybė žmonių. Visi jie žiūri į langelį ir noromis nenoromis stebi, kaip paštininkė paduoda pinigus, žmogus juos perskaičiuoja, įsideda ir išeina. Įgudusi pareigūno akis pastebėtų, kad pensijų mokėjimo dienomis paštuose bei bankuose sėdinėja įtartinos žmogystos, kurios akylai seka pagyvenusius žmones ir neretai iš pašto išeina paskui juos. Tačiau nei bankuose, nei paštuose pareigūnų ar apsaugininkų nesimato, nėra ko paprašyti pagalbos, jeigu kyla įtarimas.
Įtarė bankininkus
Prieš porą mėnesių klaipėdietė buvo apiplėšta, kai su nemenka suma pinigų ėjo iš banko. Moteris buvo apiplėšta laiptinėje prie lifto, plėšikas ją pastūmė ir čiupęs rankinę pabėgo. Anksčiau plėšikų auka ji niekada nėra tapusi. Moteris įtaria, kad apie jos gautus pinigus nusikaltėliai galėjo sužinoti tik iš banko darbuotojų, nes plėšikai jos laukė netoli namų automobilyje.
Birželio viduryje iš banko parėjusią 85 metų pensininkę prie laiptinės apiplėšė nežinia iš kur atsiradęs stambaus sudėjimo vyras. Jis čiupo moters rankinę, kurioje, be produktų, buvo didelė suma pinigų, ir pabėgo. Policininkams kaltininkų nustatyti nepavyko. Net turėdami automobilio, kuriuo paspruko nusikaltėliai, numerį pareigūnai kaltininko nenustatė. Policijos vadai teigia, kad bankininkai niekuo dėti, nusikaltėliai atsitiktinai nusižiūrėjo turtingą auką. Prieš porą metų uostamiestyje siautėjusi gauja panašių nusikaltėlių apiplėšė daugybę pensininkų.
Išplepėjo pats
Informaciją apie žmogaus turimus pinigus nusikaltėliai neretai išpeša iš pačių aukų. Neseniai grįžtantį iš Norvegijos su per tris mėnesius uždirbtais pinigais radviliškietį apiplėšė tautietis. Su juo auka susipažino Rygoje. Vyrai susitiko atsitiktinai, tačiau žodis po žodžio įsikalbėjo, ir naivusis radviliškietis pasigyrė sėkmingu uždarbiu, siekiančiu beveik 15 tūkstančių litų. Apsimetęs geraširdžiu, pakeleivis pasisiūlė pavėžėti jaunuolį namo ir išlipusį gamtiniu reikalu jį sumušė bei apiplėšė.
Nuo plėšikų dažnai nukenčia po pasilinksminimo baruose namo grįžtantys įkaušę vyrai. Tokius nusikaltėliai vadina „karosais“. Pirmoji plėšiko užduotis – pargriauti auką, kita – neparodyti savo veido ir paskutinė – rasti pinigus, telefoną ir kitus brangius daiktus.
Nors policininkai teigia, kad plėšikai ypatingai nesirenka aukų, tačiau gyvenimas rodo ką kita. Aukų nesirenka narkomanai ir pradedantieji, o didesnio laimikio tykantys plėšikai ruošiasi ilgai. Ne kartą tardomi nusikaltėliai prisipažino, jog ilgai sekė aukas, išstudijavo jų įpročius, sužino, kada jie išeina, pareina, kuo važiuoja, su kuo bendrauja.
Grobia pensijas
Dar visai neseniai pensijas nešiojantys žmonės buvo labiausiai neapsaugotos plėšikų aukos. Plėšikams paštininkai - puikiausiai masalas, juolab kad pensijų pristatymo dienos niekam ne paslaptis. Nuo gegužės 1-osios pensijų išnešiojimo paslaugas perėmusio Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktorius Jonas Tarvydas teigia, kad darbuotojai yra apsaugoti nuo užpuolimų, bet apsaugos priemonių neįvardino.
Dar visai neseniai kaimuose vienintelė pensininkų nešiotojų apsisaugojimo priemonė buvo dujų balionėlis, skirtas atsiginti nuo palaidų šunų. Apie pensijų išnešiotojų užpuolimus pranešama kiekvieną mėnesį. Nė vieno užpultojo išduotos apsaugos priemonės nuo plėšikų neišgelbėjo.
Slepia kelnaitėse
Policijos pareigūnai primygtinai pataria žmonėms didesnės pinigų sumos nelaikyti rankinėse ar išorinėse drabužių kišenėse. Rekomenduojama pinigus laikyti apatiniuose drabužiuose ar vidinėse, o dar geriau slaptose kišenėse. Tebegyvuoja sena tradicija moterims slėpti pinigus liemenėlėse, vyrams – apatinėse kelnaitėse arba mažoje kelnių kišenėlėje laikrodžiui arba kojinėse. Jūreiviai turi tradiciją pasigaminti specialius diržus, kuriuos juosiasi po drabužiais, o juose laiko santaupas.
Bankininkai pataria grynųjų pinigų nelaikyti, o geriau naudotis banko kortelėmis ir jomis atsiskaitinėti ne tik parduotuvėse, bet ir mokant mokesčius bei už kitas paslaugas. Tik kol kas kortelės taip pat negarantuoja santaupų saugumo. Jas pavogę nusikaltėliai nesunkiai grynuosius gauna parduotuvėse. Į parašo pavyzdį kortelėje pardavėjos pažiūri retai.
Pinigų nedeklaruoja
Kol kas policija, muitine bei pasienio pareigūnais nepasitikima. Apie tai kalba pasienyje didelių pinigų sumų nedeklaravę žmonės. Už tokį niekam žalos nedarantį nusikaltimą jie ne tik netenka savų pinigų, bet ir yra baudžiami didžiulėmis baudomis. Gabenamų pinigų deklaravimas žmogaus neįpareigoja mokėti kokius papildomus mokesčius, tačiau pasisakyti apie vežamus turtus žmonės vengia. Jie kaip susitarę tvirtina bijoję, kad ši informacija pasieks nusikaltėlių ausis.
Saugos tarnybos siūlo nebrangią, bet patikimą paslaugą – palydą. Gavę didesnę pinigų sumą žmonės gali paprašyti, kad apsaugininkai juos palydėtų pėsčius ar net pavežtų. Kol kas tokia apsauga dažniausiai naudojasi įmonių kasininkai bei verslininkai, rečiau nekilnojamąjį turtą perkantys ar parduodantys žmonės. Saugos tarnybų vadovai teigia, kad pensinio amžiaus žmonės pagaili kelių litų saugumui užsitikrinti ir verčiau rizikuoja savo pinigais bei sveikata.
Naujausi komentarai