Mobiliojo ryšio bokštai užtikrina, kad žmonės bet kada galėtų paskambinti, susirašinėti su artimaisiais ar spręsti verslo reikalus. Taip pat – kad patikimą ryšį turėtų ir specialiosios tarnybos ištikus krizei.
„Kad mobilusis ryšys veiktų visoje Lietuvoje, tai reiškia, kad ir didelėse krizinėse situacijose žmonės gautų perspėjimo žinutes, turėtų ryšį, o specialiosios tarnybos galėtų veikti gelbėjimo operacijose“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Jau kelerius metus kalbama apie tokio svarbaus valstybinio kritinio ryšio tinklo sukūrimą. Siūlomi du variantai – valstybei kurti savo vadinamąjį dedikuotą tinklą nuo nulio arba pasirinkti hibridinį modelį, tai yra naudoti dabar jau veikiančius ir valstybės, ir mobiliųjų tinklų operatorių tinklus bei infrastruktūrą.
„Privatūs tinklai jau yra veikiantys – viskas padaryta. Valstybei reikėtų susikurti šerdį kaip centrinį instrumentą, skirtą pačiai valdyti tą tinklą, tačiau privačių ryšio operatorių bokštai ir visa radijo dalis jau egzistuoja“, – aiškino „Telia Lietuvos“ reguliavimo vadovė Laima Pakutinskienė.
Ryšių reguliavimo tarnyba metų viduryje žada skelbti kritiniam tinklui rezervuotų dažnių aukcioną. Tai leistų kurti hibridinį valstybinį kritinį ryšį kartu su privačiais operatoriais.
„Operatoriai turėtų įpareigojimą teikti nacionalinį roumingą. Tai reiškia, kad jei nustotų veikti tas operatorius, iš kurio įsigytos paslaugos, abonentas automatiškai persijungtų į antrą ar trečią operatorių. Iš principo turėtume vietoje vieno – tris tinklus, nauda akivaizdi“, – pabrėžė „Bitė Lietuva“ reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis.
Anot mobiliojo ryšio operatorių, toks variantas valstybei būtų gerokai pigesnis ir greitesnis nei kurti nuosavą tinklą.
„Vidaus reikalų ministerija Seimo komitete prieš du metus skaičiavo, kad dedikuotas tinklas kainuotų apie 400 mln. eurų, tuo metu hibridinis – apie 25–30 mln. eurų. Skirtumas akivaizdus“, – sakė V. Kirvaitis.
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas teigia, kad 400 mln. eurų dabar gali ir neužtekti, o tokia suma valstybei – per didelė našta, kuri galiausiai kristų ant vartotojų pečių.
„Šie skaičiai buvo suskaičiuoti dar pirmųjų darbo grupių metu. Mano vertinimu, ši suma turėtų augti ir jos nepakaktų“, – nurodė D. Kuliešius.
Dedikuotą tinklą valstybei kurti siūlo Lietuvos radijo ir televizijos centras. Jo vadovas sako, kad minima beveik pusės milijardo eurų suma – nesąmonė, ir tikina, jog niekas naujų bokštų nestatys.
„Tai būtų esamos infrastruktūros, esamų bokštų nuoma. Ant jų būtų statomos atskiros bazinės stotys, skirtos būtent kritinio ryšio tinklui – specialiųjų tarnybų tinklui“, – teigė Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovas Remigijus Šeris.
Kiek toks sprendimas kainuotų valstybei, kol kas neatskleidžiama – pasak centro vadovo, dar reikia atlikti skaičiavimus. Be to, anot R. Šerio, dedikuotas tinklas būtų saugesnis, nes ekstremalių nelaimių, pavyzdžiui, audrų metu, bazinėms ryšio stotims būtų užtikrintas papildomas, patikimesnis elektros tiekimas. Jis sako, kad tuo operatoriai turėtų tik džiaugtis.
„Tai jiems būtų į naudą, nes atsirastų klientas, kuris pasirūpintų savimi ir galėtų suteikti mobiliems operatoriams specifinę paslaugą – elektros energijos užtikrinimą“, – kalbėjo R. Šeris.
Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos teigimu, būtent hibridinis modelis būtų saugesnis.
„Ar tai būtų kibernetinės atakos, ar radijo dažnių trukdžiai iš Kaliningrado ar Baltarusijos – vienas dedikuotas tinklas yra daug lengvesnis taikinys norint užblokuoti nei visų tinklų visuma“, – pažymėjo D. Kuliešius.
Kokį variantą pasirinkti, sprendžiama Vidaus reikalų ministerijos vadovaujamoje darbo grupėje.
„Ėjimas viską statyti iš naujo galbūt atrodo saugesnis, bet ar jis racionalesnis ir tinkamesnis – klausimas“, – sakė vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Kuris variantas bus pasirinktas, turėtų paaiškėti gegužę.
(be temos)