Nepritaria privalomam pedagogų skiepijimui: spaudžiami į kampą jie trauksis iš švietimo sistemos

Sąraše tų, kam skiepai gali tapti privalomi, yra ir pedagogai. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovu Andriumi Navicku.

– Gruodžio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad yra per 2 tūkst. mokytojų, kurie vis dar yra nepasiskiepiję. Galbūt tie skaičiai jau pasikeitė?

– Mes manome, kad švietimo bendruomenė yra iš tų bendruomenių, kurios aktyviausiai skiepijasi, supranta skiepijimosi svarbą. Tačiau yra ir ta nedidelė dalis, kuri yra apsisprendusi nesiskiepyti. Ta dalis, kuri iki šiol nepasiskiepijo, tai vargu, ar tą padarys. Todėl tas noras versti juos kažkaip ar bandysi perauklėti kaip nepaklusnius vaikus, mums nelabai suprantamas.

Tas spaudimas galbūt dar labiau verčia tuos žmones nekeisti pozicijos. Tai gali priversti apskritai trauktis iš švietimo sistemos.

Nors bendraujat su tais žmonėmis, mes nelabai suprantam ir to jų apsisprendimo nesiskiepyti. Net ir tom aplinkybėm, kai yra ir pasitraukusių iš gyvenimo kolegų, kurie nebuvo pasiskiepiję.

Galbūt jei jie nebūtų nuolat taip spaudžiami, jie būtų jau seniai pasiskiepiję.

– Ar pedagogų bendruomenėje jaučiasi susiskaldymas kalbant konkrečiai skiepų tema?

– Švietimo bendruomenėje tikrai nėra tas susiskaldymas toks ryškus, kaip apskritai visuomenėje. Visgi didžioji dalis šios bendruomenės yra pasiskiepijusi. Tačiau mes girdime, suprantame ir tuos, kurie nepasiskiepiję.

Aš pats esu pasiskiepijęs, tačiau man nekelia kažkokių baimių nepasiskiepiję kolegos.

Aš pats esu pasiskiepijęs, tačiau man nekelia kažkokių baimių nepasiskiepiję kolegos.

– Pedagogų trūksta, apie tai kalbama jau kurį laiką. Kaip galvojate, ar tas privalomas skiepijimas dar labiau nepadidins to trūkumo?

– Aš praktiškai įsitikinęs, kad tą trūkumą dar labiau padidins. Nes tie žmonės, kurie dabar spaudžiami į kampą, kurie iki šiol nepasiskiepijo, tai labai didelė tikimybė, kad jie trauksis iš švietimo sistemos.

– Latvijoje jau yra privalomas pedagogų skiepijimas. Sako, kad nieko blogo dėl to neįvyko. Gal jūs esate girdėjęs kokių nors kitokių atgarsių?

– Gal ir Lietuvoje nieko blogo nenutiks. Girdime, kad mokytojų trūksta, bet irgi randame kažkokius sprendimus. Bet niekas nepasigilina, kokia yra to mokymo kokybė.

– Toks spaudimas įtampos sukelia dar daugiau?

– Aš manau, kad toks spaudimas žmogui, kuris mąsto kitaip, natūraliai sukelia reakcija dar labiau priešintis. Jei žmogui būtų ir toliau leidžiama pasirinkti, jis, matydamas tą realią situaciją, galbūt priimtų ir kitokį sprendimą.

– Tai jūs nesate už privalomą pedagogų skiepijimą? Esate už laisvą pasirinkimą?

– Be abejo. Ši Vyriausybė, deklaravusi daug žmogaus teisių ir laisvių, mano nuomone elgiasi nesuprantamai kalbėdama apie prievartos mechanizmus. Ten, kur jie nebūtini.

– Užsiminėte apie iš gyvenimo pasitraukusius pedagogus. Ar tai siejasi su skiepais, privalomais skiepais, su pandemija, įtampa?

– Na taip. Kiek esame girdėję, yra kolegų, pažįstamų, kurie buvo nusiteikę prieš skiepus, ir, deja, jų šiandien jau nėra tarp mūsų. Tikrai tie atvejai, manau, yra žiaurūs. Todėl šie argumentai turėtų padėti apsispręsti tiems, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš skiepus.