Premjeras Algirdas Butkevičius pripažino, kad Geologijos tarnyba nepakankamai informavo visuomenę apie skalūnų dujų paieškas ir apie galimą poveikį aplinkai.
"Trečiadienį anksti ryte kalbėjausi su Geologijos tarnybos vadovu (Juozu Mockevičiumi – BNS inf.) – jam buvo aiškiai pasakyta, kokios padarytos jo klaidos. Pirmiausia viešinimo darbas tame regione visiškai nebuvo atliktas, darbas su politikais irgi nebuvo atliktas. Nors teisinosi, kad buvo sudarytos darbo grupės, buvo organizuoti pasitarimai, bet aš kaip politikas važinėdamas ir per rinkimų kampaniją
"Tai kabinetinis, uždaras darbas ir jis turi prisiimti didžiulę atsakomybę. Bet per tą pokalbį jis išaiškino, kad tikrai jokių grėsmių vandenims nebūtų, ir, manau, žinoti, kad turime skalūnų dujų, būtų išmintinga", – kalbėjo A.Butkevičius.
Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė, kokius siūlymus teikti Vyriausybei dėl skalūnų dujų. Komitetas išklausė mokslininkų, geologų, vietos bendruomenės atstovus. Dėl siūlymų komitetas žada per dvi savaites apsispręsti.
Komiteto posėdyje dalyvavę Tauragės rajono Žygaičių kaimo bendruomenės atstovai piktinosi nebuvę informuoti apie planus dėl skalūnų dujų žvalgybos, skundėsi dėl spaudimo ir grasinimų gyventojams, sudarant tyrimus leidžiančias sutartis.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius teigė, kad Lietuvoje galėtų būti apie 500 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš jų galėtų būti išgauta, įvairiais vertinimais, 10–25 proc.
JAV energetikos bendrovė "Chevron" vienintelė pateikė paraišką tarptautiniam skalūnų dujų ir naftos paieškos bei gavybos Šilutės–Tauragės plote Vakarų Lietuvoje konkursui. Jei "Chevron" bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus 1,8 tūkst. kvadratinių kilometrų plote turės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų.
Speciali darbo grupė, įvertinusi geologų preliminarius vertinimus dėl skalūnų dujų išteklių Lietuvoje, užpernai lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Lietuvoje galbūt yra dideli skalūnų dujų ištekliai.
Naujausi komentarai