Nemoki plaukti – neik į jūrą

Dienos rūpestis

Nemoki plaukti – neik į jūrą

Neseniai Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis – jūroje, prie Olando Kepurės, matant motinai ir jaunėlei sesutei, nuskendo dvylikametė mergaitė ir ją bandęs gelbėti tėvas. Dar kelis įvairiose pajūrio pliažuose šią vasarą skendusius žmones pasisekė išgelbėti. Nerimstanti jūra kasmet pareikalauja žmonių aukų.

Neįvertinę pavojaus skęsta ir vaikai, ir suaugusieji. Ką daryti, kad malonus pasipliuškenimas jūroje nesibaigtų tragiškai? Kaip elgtis pamačius skęstantįjį? Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiuoju gelbėtoju Algirdu Stasyčiu.

Pašnekovas sakė, kad dažniau skęsta nevietiniai, nežinantys, kokia pavojinga mūsų jūra, taip pat besimaudantieji nesaugomuose paplūdimiuose, arba ten, kur iš viso nėra paplūdimių ir greta neorganizuota jokia gelbėjimo tarnyba, pavyzdžiui, įvairiuose tvenkiniuose.

A. Stasyčio nuomone, reikia keisti žmonių supratimą apie gelbėtojų darbą ir požiūrį į savo gyvybes. „Vokietijos gelbėtojai mūsų nesuprato, kai paklausėme, ką jie daro su tais, kurie nepaiso maudytis draudžiančių ženklų ir gelbėtojų įspėjimų nebristi į vandenį.

Pas juos tokių nepaklusnių poilsiautojų nėra, nes ten žmonės žino, kad jei nelaimė atsitiks dėl pačių kaltės, jų šeimos negaus jokių draudimo išmokų. Tikiuosi ir pas mus, anksčiau ar vėliau atsiras tokia sistema“, - vylėsi gelbėtojas.

Jis patarė žmonėms įvertinti savo galimybes ir, gerai nemokant plaukti, neiti gilyn į jūrą, nes galima ir nepajusti, kaip pateksi į pavojingą, tolyn nešančią, išilginę srovę, kokios vyrauja mūsų pakrantėje, ypač pučiant vakarų, šiaurės vakarų vėjams. „Žmogus, kuris nesustodamas negali nuplaukti 400 metrų – nemoka plaukti, bet tik laikosi ant vandens“, - įspėjo A. Stasytis.

Paklaustas, ką daryti, pamačius skęstantįjį, jei netoliese nėra gelbėtojų, pašnekovas siūlė pirma susirasti kokį nors daiktą – pagalį, čiužinį, ar kamuolį, kad neišsprūstų, į įdėtą maišą, padėsiančius laikytis ant vandens ir, su išgelbėtuoju stengtis plaukti ne tiesiai į krantą, bet šiek tiek palei krantą, kad išilginė srovė neneštų atgal į jūrą.