Neeilinis įvykis Lietuvoje: legendinio partizano anūkei suteiktas pulkininko laipsnis

Kaip prasidėjo karjera ir kokie ateities siekiai, plačiau pakomentavo pulkininkė, karo medikė I. Jancevičienė.

– Kaip jaučiatės?

– Jaučiuosi gerai. Manau, kiekvienas karininkas, gavęs aukštesnį laipsnį, jaučiasi gerai. Aišku, būti pirmąja moterimi su šiuo laipsniu yra išskirtinis dalykas. Taip pat esu pirmoji karo medikė, gavusi pulkininko laipsnį, nes iki šiol mūsų karo medicinos srityje tokio laipsnio karininko neturėjome. Tai dar viena priežastis didžiuotis.

– Nuo ko viskas prasidėjo?

– Į kariuomenę atėjau pabaigusi medicinos studijas universitete ir tapusi gydytoja. Visuomet mane lydėjo karybos idėjos, senelio knygos, draugų ir kolegų pasirinkimai, kurie padarė įtaką. Prisijungusi prie kariuomenės, praėjau bazinį kario kursą, karo gydytojo kursą ir nusprendžiau likti. Praėjau visą karininko karjeros kelią – nuo leitenanto, vyr. leitenanto, kapitono, majoro, pulkininko leitenanto iki dabartinio, šeštojo, laipsnio. Kelias buvo ilgas ir pareikalavo daug darbo.

– Koks kitas laipsnis?

– Kitas laipsnis, jei žiūrėtume į hierarchiją, yra generolo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokie tikslai?

– Yra posakis, kad prastas karys tas, kuris nenori būti generolu. Tad, turbūt, pasinaudosiu šia patarle.

– Kas yra jūsų didžiausias įkvėpėjas?

Senelis man yra tikėjimo Lietuva, laisve, nepriklausomybe simbolis.

– Senelis man yra tikėjimo Lietuva, laisve, nepriklausomybe simbolis. Jis yra įkvėpimas siekti tikslų, net ir tada, kai situacija atrodo beviltiška. Rašydamas savo prisiminimus, senelis įrašė palinkėjimą mamai – tikėjimą, kad Lietuva bus nepriklausoma ir laisva. Taip pat mane įkvepia kolegos – žmonės, kurie ne tik profesionaliai atsidavę savo darbui, bet ir nuoširdžiai rūpinasi Lietuva. Jų atsidavimas suteikia vilties, kad Lietuvoje viskas yra gerai.

– Kokie iššūkiai kyla jūsų darbe?

– Iššūkiai labai įvairūs. Dirbdama karo medicinos srityje, kurioje esu daugelį metų, turiu galimybę priimti svarbius sprendimus. Kartais sunkumai kyla dėl didelės atsakomybės, tačiau džiaugiuosi matydama, kad tiek kariuomenė, tiek visa valstybė suvokia savo atsakomybę. Pavyzdžiui, dar prieš aštuonerius metus sugalvojome užduotį – parengti medikus ekstremalioms situacijoms, mokant pacientų rūšiavimo principų. Matome, kad NATO tik dabar pradeda įsisavinti šias idėjas, o tai patvirtina, kad einame teisingu keliu.

– Kokios jūsų senelio savybės jus įkvepia?

– Tikėjimas, atkaklumas, sąžiningumas, stiprybė ir įsitikinimas, kad esi pasirinkęs teisingą kelią.