„96 metų kunigas paprašė išklausyti jo išpažintį. Paskui kalbėjomės“, - rašo G.Satkauskas. Štai ką jis išgirdo iš ilgaamžio kunigo.

„Pergyvenau 8 popiežius, 10 vyskupijos valdytojų, išleidau į kunigystę 28 jaunuolius, buvau mušamas, kankinamas, kalinamas. Buvau persekiojamas dėl darbo su jaunimu. Mano parapijoje buvo tiek daug patarnautojų, kad prie altoriaus pradėdavo trūkti tvarkos. Už tai man komunistai grasino. Sakė, kad turi man valdžią ir panaudos prieš mane jėgą.

Vieną naktį jie atėjo. Surišo, įmetė į rūsį, daužė. 4 kartus buvau praradęs sąmonę. Bandžiau pasipriešinti, muštis, bet išrengtam, vienam, prieš kelis žaliūkus priešintis buvo neįmanoma, pavyko tik nuplėšti jų kaukes.

Galiausiai jie griebėsi kirvio. Po pirmojo smūgio nieko nebeatsimenu. Buvo šalta naktis, bet pavyko atgauti sąmonę. Kartojau - Marija, Marija, Marija, Marija... Ir išvydau ją, ir ji mane išvedė į lauką. Pradėjau šaukti, žmonės rado ir nugabeno į ligoninę. Medikai suskaičiavo 11 kirčių galvoje ir 44 kirčius kūne. Ten pusę mėnesio gulėjau be sąmonės, ilgą laiką paralyžiuotas. Sakė, kad šis ligonis neišgyvens arba bus psichiškai nesveikas, praradęs atmintį“.

Vėliau sesutės pasakojo, kad komunistai sužinojo, jog šis 60-etis kunigas ligoninėje ir atėjo jo pribaigti. Tačiau neberado. Apvaizda pasirūpino jį perkelti kitur prieš pat šiems ateinant.

Šiandien jis yra kunigas jau 72-uosius metus. Nebemato, tad paskutinius dvejus metus šv. Mišias aukoja iš atminties. Tai pirmas ir svarbiausias jo darbas, kurį atlieka iškart atsikėlęs. Jis guodžiasi: „Nieko dabar negaliu daryt. Tik miegu, valgau ir meldžiuosi“.

BET JUK ANT ŠITOS AUKOS IR MALDOS LAIKOSI MŪSŲ LAISVĖ!

Jis prašė pasimelsti, kad galėtų bent vienerias šv. Mišias aukoti matydamas.