Naujasis Sausumos pajėgų vadas nerimauja dėl kariuomenės personalo kaitos (interviu)

– Kokių vienetų vystymui teikiate didžiausią prioritetą?

– Sunku būtų taip tiesiogiai pasakyti. Kiekvienas batalionas turi savo funkciją ir jis turi turėti tam tikrą pagrindą užduočių vykdymui. Dabar pasakyti, kad vienam reikia daugiau, kitam – mažiau, labai sunku, nes mes bandome lygiavertiškai visiems suteikti sąlygas, kad ir įranga būtų tolygiai skirstoma, ir kad nebūtų didelio skirtumo tarp vienetų, kas liečia kovinį rengimą.

Prioritetą mes pirmiausia skiriame naujų sistemų integravimui, kurios ateina, kad žinotume, kaip jas naudoti reikalui esant. Įranga, kuri yra sandėlyje, ji niekam nereikalinga, ja turi būti mokomasi naudoti.

– Ko Sausumos pajėgoms šiuo metu labiausiai trūksta?

– Tendencijas, kurias jau spėjau pamatyti, mane šiek tiek neramina labai didelė personalo kaita. Mes investuojame tikrai nemažai į kario parengimą. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – jei mes norime turėti gerai parengtą kuopos vadą, o kopos vadas turi 100 karių su įvairiais ginklais, sistemomis, tai reikia 10–15 metų.

Jei kuopos vadas staiga nusprendžia nebetarnauti kariuomenėje, natūralu, kad mes bandome žiūrėti, kokios to priežastys.

Šiuo metu yra labai didelis jaunesniosios grandies karių išėjimas. Tie, kurie turi keturių metų kontraktą, jie po to laiko nebenori jo pratęsti. Tie keturi metai irgi sudaro tam tikrus pagrindus, nes karys yra siunčiamas į kursus, jis yra paruošiamas kaip specialistas.

Kai mes turime didelę kaitą žmonių, parengties lygis po truputį pradeda žemėti.

– Kokios tos kaitos priežastys? Užmokestis?

– Jie turi labai įvairių priežasčių. Kai kas sako, kad sąžiningai atitarnavo ir nori kažką kitko pabandyti gyvenime. Išties, tai tikrai yra didelis krūvis, nes ketverius metus dieną ir naktį būti tam tikroje parengtyje, kartais ir savaitgaliai iškrenta, nes vyksta mokymai.

Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – jei mes norime turėti gerai parengtą kuopos vadą, o kopos vadas turi 100 karių su įvairiais ginklais, sistemomis, tai reikia 10–15 metų.

Mes bandome su jais kalbėtis, bet jie turi savo požiūrį, vertybes, bandome gerinti ir socialinius paketus. Naujas paketas kaip tik yra parengtas, kuris šiais metais turi būti Seimo patvirtintas. Per ateinančius trejus metus turi pagerėti sąlygos kariams tiek uždarbio, tiek garantijų, tiek specialybės įvertinimo atžvilgiu. Galvojame, kad gal šitas dalykas pristabdys šitą kaitą.

Turi būti gerinamos karių tarnybos sąlygos, nes žmonės nori pailsėti, turėti savo laisvalaikį. Mes turime tikrai labai daug užduočių, bandome dabar jas peržiūrėti, galbūt šiek tiek susimažinti kai kurias ambicijas ir pabandyti iš šono pasižiūrėti, ką galima optimizuoti šiame procese – galbūt mokymų skaičių sumažinti.

Dabartiniai metai buvo intensyvūs, kada buvome priversti ir pasieniui padėti, ir pandemijos metu policijai padėti. Turėjome viską krūvą papildomų užduočių prie to, ką mes turime daryti kaip kariuomenė.

Matot, mes galime egzistuoti bet kur – galime būti Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, bet kai žmogus yra kažkokį gerbūvį susikūręs vienoje vietoje, o turi būti kitoje, tai laikinai jis to įprasto gyvenimo negali pasiekti.

Jei pažiūrėsime, kiek karių prasukome per pasienį, tai tikrai yra labai dideli skaičiai.

– Kokie tie skaičiai?

– Dabar, pavyzdžiui, pasienyje turime 100 karių. Kiekvieną dieną duodam 100 karių. Bet kad tą 100 išlaikytume kasdien, reikia jų dar daugiau.

Paprastas dalykas, 100 karių atbuvo 24 valandas, tai aš jų negaliu sekančią dieną siųsti, turi ateiti kitas 100. (...) Tai, pasižiūrėjus darbo normatyvus, vietoje 100 aš turiu turėti bent 300 karių. Tai yra pusė rinktinės, grubiai tariant.

Bet aš jų pastoviai iš vienos rinktinės siųsti negaliu, nes nesitreniruodami jie praras įgūdžius kaip kariai, tai mes turime sukti visas rinktines.

– Pereikime prie šviežiausių aktualijų. Beveik visos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos. Vis dėlto dokumente nepavyko įtvirtinti nei didesnės ribos gynybos finansavimui, taip pat jame nėra ir visuotinio šaukimo.

Kritikai sako, kad dėl to sutarimas tampa mažiau konkretus. Ar jums aišku, kokia artimiausio laikmečio gynybos politikos kryptis? Ar dėl to jaučiatės ramus?

– Matot, šitie strateginio lygmens sprendimai, jie ir daro įtaką strateginiam lygmeniui. Mes, kaip Sausumos pajėgos, esame šiek tiek žemiau.

Apie privalomas šaukimą buvo diskutuojama ne vieną kartą, ką reikėtų pirmiausia išvystyti, kad tas dalykas įvyktų. Ir tie poreikiai yra žinomi ir jie yra nemaži. Dabartinėmis sąlygomis mes to negalime užtikrinti. Vadinasi, reikia naujos infrastruktūros, naujų dalinių.

Mūsų ateitis daugiausia siejasi ne su tam tikrais kiekiais, o su kokybe.