Naujasis Sausumos pajėgų vadas nerimauja dėl kariuomenės personalo kaitos (interviu)

– Ar Lietuvos, tame tarpe ir kitų Vakarų šalių ginkluotė, iš esmės yra tinkama atremti tokiam puolimui, kokį Kremlius demonstruoja Ukrainoje?

– Jei kalbėtume apie mūsų galimybes, sakyčiau, esame pakankamai pažangūs ginkluotės atžvilgiu ir ji tik gerės. Mes orientuojamės į labai modernią vakarietišką įrangą. Iš to, ką turime, kur einame, tikrai pakankamai neblogai atrodome šiandieniniame kontekste.

Manau, priešui lengva nebūtų, jei jis bandytų čia kažką padaryti, nes visa Lietuva iš esmės yra padengta tam tikrais elementais, tam tikromis sistemomis. Mes norime kuo labiau vystyti patirties elementą, nes kuo rimtesnė sistema, tuo daugiau reikia laiko jos naudojimui įsisavinti, čia esminis dalykas. Nes yra sistemos, kur tikrai neparengsime žmogaus per savaitę ar dvi, nes tam reikia ir žinių, ir patirties, ir komandinio veiksmo.

Turime pakankamai gilią analizę, ko ir kada mums reikėtų ateityje. Tik galbūt šitie procesai šiek tiek laiko ašy pasikeičia kartais.

– Kaip šiame kontekste vertinate ginkluotės paskirstymo principus kariuomenėje? Pavyzdžiui, oro gynybos ginkluotė yra priskirta Oro pajėgoms. Ar nemanote, kad, vertinant Ukrainos karo pamokas, ir Sausumos pajėgų vienetai turėtų turėti, pavyzdžiui, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų?

– Matot, yra du skirtingi dalykai. Kur tas vienetas fiziškai egzistuoja taikos metu ir kam jis yra pavaldus, tai yra vienas dalykas. Galbūt taip yra patogiau administruoti vienetą, daryti jo kovinį rengimą ir sinchronizuoti tam tikrus kitus elementus, kuriuos reikia turėti prie to vieneto, kad jis galėtų treniruotis.

Kai eina kalba apie užduočių vykdymą, tas vienetas dabartiniame kontekste patampa dalimi kažkokio junginio. Ta pati oro gynyba – mes puikiai žinome, kad ji, esant reikalui, kelių valandų bėgyje gali atsirasti prie to vieneto, prie kurio ji yra numatyta. Jie savarankiškai niekada gyvenime neveiks niekur, nedarys nieko. Jie jau dabar yra priskirti prie atitinkamo Sausumos pajėgų vieneto ir per mokymus atidirba šitas procedūras.

– Pradžioje jau šiek tiek kalbėjome apie sąjungininkų karius, tačiau dar šiek tiek sugrįžkime prie šios temos. Kur matote didžiausius iššūkius priimant daugiau NATO pajėgų ir kaip juos derėtų spręsti?

– Pirmiausia, tikrai tai yra infrastruktūros klausimai. Vienetas, kuris turi pas mus atsirasti, turime sudaryti jam sąlygas: reikia ir patalpų, ir mokomųjų klasių. Tie vienetai, kurie čia atvažiuoja, jie yra labai aukštos parengties ir jiems reikia palaikyti tą parengtį. Jiems turi būti šalia poligonas ir galimybė jame būti tiek, kiek reikia parengties išlaikymui.

Mes dabar turime du tarptautinius batalionus – vieną eFP ir vieną amerikiečių. Jie yra labai sunkūs batalionai, iš principo tie, kurie yra su tankais arba pamiksuoti. Tai, kai jie nori palaikyti savo parengtį, tie tankai turi važiuoti, turi šaudyti, turi pastoviai būti veiksme, jie negali išsidėstyti viename dalinyje ir ten šešis mėnesius praleisti. Tokiu atveju jų parengtis smuks.

Natūralu, kad į tai žiūrime bendrame kontekste ir vienas iš iššūkių – užtikrinti tas pačias sąlygas ir mūsų vienetams, kurie yra aukštoje parengtyje, nes vietos mūsų poligonuose, kaip puikiai, žinome, nelabai daug yra. Ne veltui buvo priimtas sprendimas daryti dar vieną poligoną, nes mums trūksta tų vietų, ir čia yra šioks toks konfliktas, kad mes ir savus pajėgumus vystome, ir lygiagrečiai papildomai gauname iš mūsų sąjungininkų.

Tai, apibendrinant, turi būti infrastruktūra, kokybiški poligonai, tačiau jie taip pat žiūri ir į gerbūvio reikalus, nes karys čia atvažiuoja šešiems mėnesiams, tai po įtempto darbo jis turi turėti ir šiokį tokį poilsio kampelį.

– Jūs paminėjote amerikiečių karius. Lietuva ir JAV tariasi dėl papildomų pajėgų dislokavimo, analizuojamos galimybės priimti galbūt dar vieną amerikiečių karių batalioną. Ar Lietuva randa jam vietos?

– Šitam variantui mes esame gerai pasiruošę, nes turime padarę kontraktą dėl laikinų trijų stovyklų turėjimo. Amerikiečiai, jeigu norėtų atsirasti, jie pilnai galėtų atsirasti, nes jie iš principo turi dvi stovyklas Pabradėje. Kadangi įvyko jų persidengimas – vienas vienetas atvažiavo, o kitas dar buvo neišvykęs, tai jų dvigubai daugiau ir buvo.

Tai jei norėtų jie padvigubinti šituos dalykus, tai mes šiuo metai pilnai galime tą padaryti.

– Tai ar bus amerikiečiai?

– Mes nežinome, čia jų sprendimas. Mes parodėme sąlygas, galimybes, dabar čia jų sprendimas yra.

– Jūs palietėte dar vieną svarbią temą – svarbą palaikyti ne tik sąjungininkų karių, bet ir vietos pajėgų tinkamą parengties lygį.

Iš esmės šiuo metu kariai pilnai treniruotis gali dviejuose poligonuose. Įrengiamas trečiasis, Rūdninkų, tačiau taip pat šalyje daugėja ir sąjungininkų karių, kuriems reikalinga vieta treniruotis. Ar dėl to neliks Lietuvos kariai antrame plane?

– Tai bus pagrindinis iššūkis. Reikia susinchronizuoti tai, kad būtų patenkinta ir viena, ir kita pusė. Negali nukentėti mūsų kovinis rengimas dėl to, kad čia yra sąjungininkai. Dėl to yra paspartintas trečio poligono vystymas, netrukus turi prasidėti išminavimo procesas.

Ir tie patys vienetai, kurie pas mus atvažiuoja, tiksi, kad būsime tam pačiam lygyje, nes priešingu atveju, jei yra lygiai skirtingi, labai sunku integruotis ir sinchronizuotis.

Turime palaikyti parengties lygį, nes (...) mes patys esame NATO, turime tokius pačius įsipareigojimus kaip ir jie.