Registruojantis socialiniame tinkle būtina nurodyti gimimo datą, bet ar paauglys apie amžių nemeluoja – niekas netikrina.

„Dabartinis ribojimas yra, bet labiau teorinis. Kuriantis socialinį tinklą pasirenki amžių iš sąrašo“, – teigė skaitmeninės įtraukties specialistė Julija Markeliūnė.

Specialistai susirūpinę, kad paaugliai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o nuo žalingo turinio nėra apsaugoti. Prancūzija Europos Sąjungos mastu siūlo priimti įstatymą, prie socialinių tinklų leidžiantį jungtis tik nuo 15 metų.

Teisės aktai platformoms įvestų pareigą tikrinti vartotojų amžių. Didžiausias klausimas yra kaip?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikai gali atsidaryti banko sąskaitą su tėvų sutikimu jaunesniame amžiuje, tai tikriausiai būtų galima ieškoti panašių variantų.

„Vaikai gali atsidaryti banko sąskaitą su tėvų sutikimu jaunesniame amžiuje, tai tikriausiai būtų galima ieškoti panašių variantų“, – kalbėjo J. Markeliūnė.

Prancūzijos iniciatyvai jau pritarė Ispanija, Graikija ir Airija. Tačiau Lietuvos politikai į siūlymą žiūri skeptiškai. Veiksmingam įstatymo įgyvendinimui reiktų bendros amžiaus patikrinimo sistemos.

„Skirtingose šalyse jau ir šiandien buvo įgyvendinama, bet, deja, nelabai veiksmingai. Tai pareikalautų ir labai didelių pastangų, ir tuo pačiu atsakomybės pačių socialinių tinklų“, – akcentavo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.

„Klausimas, kokį kelią pasirinkti: ar vieningai visoje Europoje, ar vis dėlto kiekviena valstybė apsisprendžia, koks tas amžius. Labai svarbus momentas, ar tai veikia“, – pabrėžė socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Paulė Kuzmickienė.

Anot politikų, abejotina, kad socialiniai tinklai taikytųsi prie kiekvienos šalies įstatymų, o jei pavyktų priimti bendrą sprendimą, kyla rizika dėl duomenų apsaugos. 

„Asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų, kuriuos įkėlus į tam tikrus socialinius tinklus tikrai gali gerokai daugiau klausimų iškilti dėl pačių vaikų saugumo“, – tikino P. Kuzmickienė.

„Kaip užtikrinsime duomenų administravimą ir apsaugą, kai dalis socialinių tinklų yra netgi ne Europos Sąjungos kilmės, bet turi savo kilmę Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai kurie netgi Kinijoje“, – svarstė teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė.

Teisininkai teigia, kad pareiga tikrinti amžių jokiu būdu negali būti patikėta socialiniams tinklams. 

„Ar tikrai galėtume pasitikėti, kad jie nenaudos asmens tapatybės dokumentų reklamai, dar kažkokiems tikslams, kur tos dokumentų kopijos bus saugomos, kaip bus saugoma ir panašiai“, – tikino advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.

Tikrinti, anot advokatės, galėtų tokias paslaugas teikiančios įmonės. 

„Toks bendradarbiavimas trečiosios patikimos šalies su socialiniais tinklais galėtų būti, mano manymu, visai tinkamas sprendimas“, – savo nuomone dalinosi G. Rimkūnaitė-Manke.

Australija dar pernai įstatymu socialinius tinklus uždraudė jaunesniems nei 16 metų. O platformoms grasina griežtomis sankcijomis. 

„Kalbama apie tokias dideles baudas, kurios siekia vos ne 30 mln. eurų“, – teigė skaitmeninės įtraukties specialistė.

Kai kurie parlamentarai įsitikinę, kad socialinių tinklų turinys turėtų būti prižiūrimas griežčiau. 

„Vien draudimais, greičiausiai, nieko nepadarysime. Mano atrodo, kad draudžiamas turėtų būti turinys, kurio priežiūra tikrai yra problematiška“, – pabrėžė socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Ekspertai svarsto, kad griežti draudimai gali paskatinti paauglius prie socialinių tinklų jungtis tėvų ar draugų vardu. Be to, gali pradėti kurtis pogrindinės platformos, kurių kontrolė būtų dar sudėtingesnė.