Šios savaitės viduryje Vilniuje duris atvėrė Europos lyčių lygybės institutas (ELLI), tačiau reali jo veikla numatoma nuo kitų metų – dėl užtrukusių viešųjų pirkimų instituto patalpos iki galo neįrengtos, todėl iš Briuselio instituto darbuotojai į Vilnių persikels tik vasarį.

Atsiėmė savo kandidatūras

Naujasis institutas – tik antroji ES agentūra, įsikūrusi naujosiose Sąjungos narėse. Pirmoji – išorinių sienų apsaugos agentūra "Frontex" – veikia kaimyninėje Lenkijoje. Tapti ELLI šeimininkėmis siekė trys ES naujokės – Lietuva, Slovakija ir Slovėnija. Pastaroji savo kandidatūrą atsiėmė pirmoji.

Kiek vėliau Slovakija pripažino Lietuvos pranašumus ir pasitraukė iš kovos. 2006-ųjų gruodį buvo nuspręsta: ELLI veiks Vilniuje. Tačiau dėl sudėtingų vadovo paieškų įstaigos steigimas užtruko trejus metus. Neradusi pakankamai kompetentingų kandidatų, 2007 m. Europos Komisija nutraukė organizuotą pirmą konkursą. Teko atidėti ir planus 2008 m. pradžioje atidaryti šios institucijos duris. Ieškant ELLI vadovo, daugiausia dėmesio buvo skiriama kompetencijai. Tapti Lietuvoje įsikursiančios institucijos vadovu vienodos teisės buvo suteiktos visų ES šalių pareigūnams. "Pagrindinė sąlyga – būti europiečiu", – konkurso peripetijas šiandien atsimena naujoji ELLI vadovė Virginija Langbakk.

Surengus antrą konkursą, iš 117 kandidatų, ELLI direktore išrinkta Švedijos pilietybę turinti V.Langbakk. Šių metų pradžioje jos kandidatūrą patvirtino Europos Parlamentas. Balandį ji buvo oficialiai paskirta į naująsias pareigas.

"Kaip ir dauguma ES institucijų vadovų, esu išrinkta penkerių metų kadencijai", – aiškino V.Langbakk.

Prieš metus viename interviu tikinusi, kad jos amžiaus žmogui rizikinga keisti darbą ir gyvenamąją vietą, V.Langbakk neseniai pardavė namus Švedijoje ir kraunasi lagaminus į Lietuvą. "Vyras jau du mėnesius gyvena Vilniuje", – prasitarė 52-ejų moteris.

Marga instituto komanda

Patvirtinus kandidatūrą, institucijos steigimą toliau stabdė abejonės dėl patalpų.

Lietuva siūlė ne vieną galimą adresą Vilniuje – Rožių alėją, Algirdo gatvėje esančias buvusios Ispanijos ambasados patalpas, vieną dangoraižių šalia Vilniaus miesto savivaldybės, vietą "Vilniaus vartų" komplekse.

Šių metų rugsėjį Vilniuje susirinkusi instituto valdymo taryba patvirtino, kad pirmosios Lietuvoje ES institucijos būstinė įsikurs Naujamiesčio verslo centre Švitrigailos gatvėje.

Lietuva įsipareigojusi dvejus metus dengti instituto patalpų nuomos išlaidas. Sumažėjus nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainoms, įvykdyti šiuos įsipareigojimus mūsų šaliai esą bus lengviau. Dar praėjusiais metais buvo skelbta, kad patalpoms nuomoti prireiks iki 1 mln. litų. Dabar gi skaičiuojama, kad per metus tai galėtų kainuoti iki 810 tūkst. litų.

"Lyginant su kitomis ES šalimis, tai nėra didelis indėlis", – tikino V.Langbakk.

Instituto biudžetas 2007–2013 m. yra daugiau nei 52 mln. eurų (181 mln. litų). Planuojama, kad jau nuo kitų metų jame dirbs trisdešimt darbuotojų. Instituto darbuotojams talkins ir ES šalių deleguoti atstovai.

"Jau dabar institute įdarbinta po vieną Latvijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Kipro ir Didžiosios Britanijos pilietį. Norime, kad atstovavimas būtų kuo įvairesnis", – savo naująją komandą vardijo direktorė.

Ne juridinė institucija

Pasak V.Langbakk, ELLI nekurs europinių teisės aktų ir nedirbs politikos formavimo srityje. Čia dirbantys ekspertai atliks tyrimus ir viešąsias iniciatyvas, rinks ir analizuos Europos šalių duomenis apie vyrų ir moterų padėtį, kaups lyčių lygybės politikos pavyzdžius skirtingose šalyse, rengs informacijos kampanijas.

"Visose šalyse šis darbas yra labai vertinamas", – tikino naujoji direktorė. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje įsteigta institucija dirbs ne tik mūsų šalies, bet visų ES narių piliečiams. Beto, ELLI nespręs juridinių klausimų – čia bus analizuojami sėkmingiausi problemų sprendimo modeliai, kuriuos bus bandoma pritaikyti kitose ES narėse.

"Žmonės, kurie susidurs su lyčių nelygybe, kaip ir anksčiau, turės eiti į lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės instituciją. Mes žmogui tik galėsime pateikti pavyzdį, kaip jo situacija būtų sprendžiama kitoje ES šalyje", – aiškino V.Langbakk.

Pareigūnė pabrėžė: institutas įkurtas Lietuvoje ne dėl to, kad atsiliekame lyčių lygybės srityje. "Žinoma, lyginant su Skandinavijos šalimis, Lietuvai yra kur tobulėti", – paskirtoji ELLI vadovė vylėsi, kad šios institucijos atsiradimas prisidės prie gerų pokyčių ir gimtojoje šalyje.

"Žmonės, kurie važiuos pasižiūrėti to instituto Lietuvoje, kartu pamatys, kad Vilnius vis dėlto yra labai gražus miestas ir visa Lietuva turi labai daug įdomių dalykų. Turizmui tai irgi turėtų būti papildomas paūgėjimas", – sakė V.Langbakk.