- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje stebėta itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu, tačiau intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu, skelbiama 2023 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso praėjusiais metais fiksuota per 3,5 tūkst. unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų. Kremlius ir jo remiami informaciniai kanalai daugiausiai skleidė manipuliatyvias bei grasinančias žinutes Vakarams po ryškesnių 2023 m. politinių įvykių – pavyzdžiui, po Vladimiro Putino pareiškimų apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje, Ukrainos Kachovkos užtvankos, Krymo tiltų susprogdinimų.
„Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje buvo fiksuotas didžiausias informacinis spaudimas. Priešiška informacinė erdvė buvo intensyviai ruošiama dar iš anksto, o diena prieš bei antroji susitikimo diena pasižymėjo didžiausiu incidentų skaičiumi per visus 2023 m. – tada informacinis spaudimas išaugo 3–4 kartus, palyginti su vidutiniu atvejų skaičiumi per dieną“, – rašoma trečiadienį visuomenei ir Vyriausybei pristatytame dokumente.
Praėjusiais metais iš priešiškų jėgų pusės stebėta komunikacinė linija, esą pati NATO didina įtampą santykiuose su Rusija, o Vakarų politika gali privesti prie tiesioginės pusių konfrontacijos.
„Atkreiptinas dėmesys, kad buvo aktyviau komunikuota apie tai, kad NATO yra nepajėgi, silpna ir pralaimėtų prieš Rusiją kilus karui“, – teigiama ataskaitoje.
Populiariausi Rusijos ir Baltarusijos naratyvai gynybos srityje išliko panašūs – skelbta, neva Lietuvos kariuomenė nėra pajėgi pasipriešinti Rusijai, NATO yra agresyvus, puolantis karinis blokas, kuris invazijos atveju negins Lietuvos ir pan. Tarp dominuojančių dezinformacijos žinučių – ir Vokietijos brigados tema. Skelbta, esą vokiečių brigados dydžio karinis vienetas kelia grėsmę Rusijai.
Bus ir toliau ypač domimasi pratybomis „Steadfast Defender‘24“.
Tuo metu Maskvos ir Minsko skleidžiamos karinės propagandos retorika taip pat išliko agresyvi – daugiau dėmesio skirta Lietuvos kariuomenės modernizavimui ir infrastruktūros plėtrai.
„Skleista dezinformacija, kad perkamos ginkluotės ir technikos nepakaks apsiginti nuo Rusijos, o pinigai yra tiesiog švaistomi“, – nurodo kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Pastebima, jog Kinijos propagandinės informacijos prieš Lietuvą sklaida iš esmės nepakito – kaip ir anksčiau, Pekinas labiau orientuojasi į informacinę konfrontaciją su NATO.
Įspėja – 2024 m. pasižymės dar didesniu informaciniu spaudimu
Strateginės komunikacijos departamento specialistai pastebi, jog 2024 m. daugelyje valstybių – taip pat ir Lietuvoje – vyksta rinkimai, todėl galima tikėtis dar agresyvesnių dezinformacijos skleidimo akcijų.
„Bus ir toliau ypač domimasi pratybomis „Steadfast Defender‘24“. Taip pat daug dėmesio bus skiriama visoms NATO šalių pratyboms ir NATO pajėgumų stiprinimui rytiniame Aljanso flange. Bus nusitaikyta į Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, paramą Ukrainai“, – teigiama ataskaitoje.
ELTA primena, kad trečiadienį KAM ir NKSC pristatė Vyriausybei 2023 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą.
NKSC duomenimis, pernai buvo registruoti 2378 kibernetiniai incidentai – 2022 m. registruota 3360. Ir nors bendras atakų skaičius mažėja, skaičiuojama, jog auga vidutinės rizikos incidentų skaičius – 2022 m. jų fiksuota 33, o 2023 m. – 37.
Daugiausiai incidentų fiksuota vasarą – pikas pasiektas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šauliai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su policija, ugniagesiais
Šaulių sąjunga praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Policijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentais. ...
-
Pokyčiai daugiabučių renovacijoje: ar tai paspartins procesą?7
Aplinkos ministerija skelbia, kad keičiasi paraiškų teikimo terminas bei privalomieji reikalavimai, kurie leis paspartinti daugiabučių renovacijos tempus. Ministras pripažįsta, kad pagal valstybės skiriamas lėšas, tempai – geri. ...
-
Policija išrieda į gatves su dviračiais2
Policijos pareigūnai nusikaltėlius Vilniuje gaudys ir dviračiais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su policijos pareigūnu–dviratininku Vaidu Maziliausku. ...
-
Migracijos departamentas: į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau3
Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pratęstų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, rodo naujausi Migracijos departamento statistiniai duomenys. ...
-
Pasisaugokite: masiškai dūžta automobilių stiklai – priežastis nustebins7
Socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, kad varnos į automobilius mėto akmenis ir net iškulia jų langus. Gamtininkai dėl tokio paukščių elgesio vieningo atsakymo neturi, anot jų, varnos tiesiog pramogauja. Draudikai teigia, ...
-
Didieji miestai rengiasi dienai „X“: sudaryti planai, įrengiamos priedangos5
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Siekiant stiprinti gynybą, Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu didžia...
-
Lietuva už 147 mln. eurų perka švediškas oro gynybos sistemas5
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pirmadienį pranešė, kad už 147 mln. eurų perka mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD). ...
-
Vis daugiau nerimo: baiminasi dėl naujos pandemijos17
Naujos pandemijos baiminasi tiek Lietuvos, tiek užsienio medikai. Amerikiečių virusologai stebi seniai žinomą paukščių gripo virusą, bet jis plinta nebe vien tarp paukščių, todėl tai kelia vis didesnį nerimą. ...
-
Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms
Internetinėje apklausoje dalyvavę sostinės gyventojai nori, kad Fabijoniškėse esančios Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės būtų pervadintos Vėtrungių ir Liongino Baliukevičiaus vardais, pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė....
-
Apklausa: lietuviai supranta klimato kaitos pasekmes, bet nežino problemos sprendimų4
Lietuvos gyventojai puikiai supranta klimato kaitos pasekmes, bet jiems trūksta žinių apie šios problemos sprendimus, rodo pirmadienį paskelbtos Europos investicijų banko (EIB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai. ...