„Kai tuokėmės su vyru, aš norėjau pasirinkti pavardę Selena, nes man atrodė savotiškai logiška, net nekilo jokių klausimų. Tačiau jau renkantis pavardę oficialiai man buvo paaiškinta, kad lietuvių kalbos taisyklės to neleidžia“ – sakė menininkė Elena Selena.

Teko rinktis tradicinę pavardę su priesaga -ienė.

„Moterų atžvilgiu vis dar yra daug visuomenės nuostatų ir sprendimų, lemiančių, kaip jos turi vadintis, kaip gyventi, ką galvoti ir ką jausti“, – kalbėjo Elena.

Elenos ir kitų moterų norą rinktis pavardę su galūne -a žmonės palaiko.

„Man atrodo, kad tai yra modernu ir gražu, kiekvienas turėtų turėti pasirinkimo laisvę. Kai ištekėjau, mano vyras pasirinko mano pavardę, tai irgi buvo modernu“, – savo nuomonę išsakė praeivė.

Arba taisyklės galioja visiems, arba negalioja niekam.

„Pavardė, mano manymu, yra toks dalykas, kurį žmogus turi teisę pasirinkti. Tikrai galima būtų pritarti“, – teigė vyriškis.

„Man gražiau skamba tradicinės lietuviškos pavardės, tačiau, jei yra pageidavimas, kodėl gi ne?“ – mintimis dalijosi moteris.

Šią savaitę vienos moters bylą išnagrinėjęs Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad moterys negali pasirinkti pavardės su galūne -a. Šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad Aukščiausiasis Teismas įžvelgė požymių, jog tokios taisyklės gali būti diskriminacinės.

Lydeka, Jovaiša ar Šarka – galimybę moterims pasirinkti tokias pavardes Seimas jau svarstė, tačiau palaikymo neužteko. Parlamentaras Julius Sabatauskas pokyčiams pritartų, tačiau, kaip teigia, neigiamas teismo sprendimas – bloga žinia.

„Aš palaikau šį siekį ir nematau čia nei Konstitucijos pažeidimo, nei kitų kliūčių. Pavardė vis dėlto yra žmogaus tapatybės dalis“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

Parlamentaras Andrius Busila neprieštarautų, jei būsima žmona pasirinktų identišką pavardę. Jis prisimena, kiek diskusijų ir sąmyšio prieš daugiau nei 20 metų sukėlė galimybė pasirinkti trumpesnę pavardę su galūne -ė.

„Iš pradžių tai atrodė neįprasta ir kėlė klausimų, kam to reikia. Tačiau dabar, praėjus nemažai metų, matome, kad žmonės taip gyvena ir viskas yra įprasta. Iš principo, manau, kad šitas klausimas yra identiškas tam ankstesniajam“, – apibendrino A. Busila.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau yra ir tradicijų puoselėtojų. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar Seimo narė Agnė Širinskienė – griežtai prieš. Anot jos, galūnė -a būdinga slavų tautoms.

„Pasižiūrėkite į rusų kalbą – moterų pavardės paprastai baigiasi galūne -a. Ar dabar Lietuvoje turėtume įvesti slaviškų pavardžių sistemą? Aš dėl to tikrai labai abejočiau“, – sakė politikė.

Teisininkė Guoda Šileikytė teigia, kad iki šiol yra sulaukusi moterų prašymų dėl pavardžių keitimo. Dažniausiai kreipiasi užsienyje gyvenančios moterys, tačiau joms tenka atsakyti neigiamai.

„Gaunu labai daug klausimų – ar kas nors šioje srityje pasikeitė, ar atsirado daugiau dialogo. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvių kalbos komisija ir mūsų kalbos saugotojai šią situaciją vertina kitaip“, – teigė G. Šileikytė.

Komisijos vertinimu, jei būtų leista rinktis galūnę -a, ilgainiui lietuviškų pavardžių tradicijos išnyktų.

„Neišvengiamai priartėtume prie situacijos, kai, kaip ir kalbose, kuriose nėra priesaginės darybos, moterys tiesiog perimtų vyro pavardę, ir iš jos nebeliktų aišku, ar ji yra žmona, ar dukra“, – tikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Teisininkai siūlo taikyti išimtis. Jų teigimu, nebūtina visoms moterų pavardėms privalomai suteikti galūnę -a, nes ne visoms ji tinka. Tačiau Kalbos komisija tokį siūlymą vertina kritiškai – esą taip būtų diskriminuojamos kitos moterys.

„Arba taisyklės galioja visiems, arba negalioja niekam. O išimčių taikymas reikalauja labai rimto pagrindimo“, – aiškino V. Meiliūnaitė.

Kol kas į galūnę -a pretenduoti galima tik įrodžius, kad tokių pavardžių būta giminės istorijoje arba sudarant santuoką užsienyje.

„Dažniausiai išimtys taikomos Lietuvos piliečiams, kurie nori registruoti savo santuoką užsienyje ir yra deklaravę gyvenamąją vietą kitoje šalyje“, – sakė Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Dovilė Senulienė.

Pageidaujančių pavardės su galūne -a Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius sulaukia daugiausiai tris kartus per metus.