PROBLEMA LIKO
Molas vis dar kelia grėsmę
Jau praėjo mėnuo po tragedijos ant šiaurinio molo, kai, gelbėdami skęstantį vaiką, žuvo du žmonės, tačiau iki šiol molas neatitvertas, lynu ant nuskendusio laivo liekanų tebelaipioja pramuštgalviai paaugliai. Panašu, kad tragedija jaudino tik tol, kol neatsitiko kita nelaimė ir valdininkų dėmesys nenukrypo kitur.
Klaipėdos meras R.Taraškevičius jau paprašė Prezidento apdovanoti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi Mindaugą Vaitelę ir žuvusius gelbėjant vaiką - Egidijų Poškų bei keturiolikmetį Andrejų.
Šią savaitę miesto apylinkės prokuratūra turėtų baigti tyrimą apie nelaimę bei į jūrą įkritusio vaiko gelbėtojus. Tada beliks laukti, kada didvyriškai pasielgę žmonės bus apdovanoti. Tačiau kol kas nepadaryta nieko, kad panašių tragedijų daugiau nebūtų. Įspėjantis skydas nulupinėtas poilsiautojų ir dabar greičiau sukelia juoką nei verčia susimąstyti, ar verta rizikuoti.
Mažai kas beatsimena, kada prie šiaurinio molo nuskendo krovininis laivas „Rudolf Breitscheid“, tačiau ir šiandien, praėjus daugeliui metų po jo skendimo, jis tebekelia grėsmę klaipėdiečiams. Nuo betoninių luitų iki griuvenos tįso du lynai. Jauni žvejai ropščiasi į laivo liekanas, rizikuodami žūti. Lipdamas jais atsisveikinti su jūra pernai vasario mėnesį žuvo tarnybą Lietuvos kariuomenėje bebaigiąs vilnietis Andrius Simonaitis. Jo kūno Baltija neatidavė iki šiol.
Atrodo, taip nedaug tereikia – nupjauti lynus, ir problemos nebebus. Galbūt sunkiau būtų žvejus atpratinti lipti ant šiaurinio molo naujosios atšakos. Tačiau nieko neįmanomo nėra, juk žmonių gyvybė – svarbesnė už abejotinos vertės laimikį, pagaunamą nuo šio molo. Šešiasdešimt ketverių metų klaipėdietis Zigmas sako, kad nei ant nuskendusio laivo, nei nuo molo akmenų žvejodami žvejai nepagauna daugiau laimikio. Jeigu žuvis „eina“, tai jos užteks visiems.
„Kai geras oras, ramus vanduo ir nėra vėjo, paaugliai kaip beždžionės laipioja lynais, šokinėja molo akmenimis, - sakė Zigmas. – Aš jau senas, kaulai nebe tokie stiprūs, nerizikuoju. O žuvų visiems užtenka, daug nė dėti nėra kur. Pasigaunu keliems kartams, kai baigiasi, vėl atvažiuoju.“
Vakar pūtė vakarų vėjas, ant molo žvejų nebuvo. Apie dešimtą valandą atėjo trys jauni vyrai, bet lipti ant akmenų ir jie nerizikavo. „ Mes – ne savižudžiai, - sakė jie. – Tos žuvys nėra vertos gyvybės.“
Kol uosto vadovai ir miesto galvos planuoja, skaičiuoja, kiek kainuos molo apsaugos projektas, o paskui ir jo įgyvendinimas, pramuštgalviai teberizikuoja savo gyvybėmis. Niekas žvejų nevaro nuo akmenų, nedraudžia laipioti lynais.
Naujausi komentarai